Stiklinės dušo kabinos, kriauklės ir blizgūs maišytuvai ilgainiui dažnai pasidengia baltomis kalkių dėmėmis. Jos ne tik nemaloniai atrodo, bet ir, tinkamai jų neprižiūrint, gali negrįžtamai pažeisti paviršius.
Apnašų susidarymo priežastis, veiksmingus prevencijos būdus ir dažniausias valymo klaidas paaiškino „UAB Amvista“ specialiųjų darbų valymo padalinio vadovas Mindaugas Lukoševičius.
Viską lemia vandens kietumas
M. Lukoševičiaus teigimu, kalkių atsiradimą pirmiausia lemia vandens kietumas. Vandenyje, kuriame yra daugiau kalcio ir magnio druskų, išgaravus drėgmei ant paviršių lieka baltos nuosėdos.
Vandens savybės gali skirtis ne tik skirtinguose miestuose, bet ir to paties miesto rajonuose. Specialistas nurodo, kad Vilniuje vienur vanduo yra minkštesnis, kitur – kietesnis. Privačių gręžinių savininkams situacija dar labiau priklauso nuo konkretaus vandens šaltinio.
Didžiausia problema – dušo kabinos stiklas
Kalkės dažniausiai kaupiasi ant dušo sienelių, kriauklių ir maišytuvų, tačiau labiausiai jos pastebimos ant stiklo.
Jei po kiekvieno prausimosi nuo dušo kabinos stiklo nenubraukiamas vanduo, po kelių mėnesių jis gali pasidengti matiniu kalkių sluoksniu. Vėliau tokias nuosėdas pašalinti tampa gerokai sunkiau.
Norint sumažinti apnašų susidarymą, M. Lukoševičius pataria po dušo naudoti guminį vandens nubrauktuvą, skirtą langams ir veidrodžiams valyti.
Valiklis padės, tačiau svarbu nepersistengti
Rinkoje galima rasti įvairių kalkių ir rūdžių šalinimo priemonių, tačiau jas būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Ekspertas rekomenduoja priemonę užpurkšti, palaikyti 5–10 minučių, nuvalyti kempinėle ir paviršių kruopščiai nuskalauti švariu vandeniu.
Natūralesnį sprendimą besirenkantiems žmonėms gali padėti actas. Jis veiksmingas valant stiklinius ir keraminius paviršius, tačiau netinka marmurui bei granitui. Rūgštis gali pažeisti šias dangas.
Neteisingas pasirinkimas gali sugadinti maišytuvą
Viena dažniausių klaidų – rūgštinio valiklio naudojimas neįvertinus, kokiam paviršiui jis skirtas. M. Lukoševičius įspėja, kad tokia priemonė, panaudota ant metalinių kranų, gali paviršių pajuodinti ir palikti nepašalinamų dėmių.
Rizikinga ir per ilgai laikyti valiklį ant paviršiaus. Be galimos žalos dangai, cheminės priemonės gali pakenkti sveikatai, todėl valant būtina vėdinti patalpas, dėvėti kaukę ir pirštines. Specialistas primena, kad garuojančiais valikliais kvėpuoti nereikėtų.
Keli įpročiai padės kalkių išvengti
Valymo specialistas rekomenduoja:
- po dušo nuo stiklo nubraukti likusį vandenį;
- apnašas valyti reguliariai – kas 1–2 mėnesius, nelaukiant, kol susidarys storas sluoksnis;
- rinktis švelnesnes valymo priemones arba actą, jei konkrečiam paviršiui jis tinkamas;
- valant vėdinti patalpą ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
M. Lukoševičius pabrėžia, kad kalkių problemą lengviausia spręsti nuolat prižiūrint paviršius, o ne laukiant, kol teks juos šveisti kelias valandas.
