Drausmė, ištvermė ir gebėjimas veikti nuolatinio streso sąlygomis – šios savybės tampa svarbia Ukrainos karių rengimo dalimi Lenkijoje. Čia norvegų instruktoriai pagal tarptautinę programą „LEGIO“ moko ne tik šiuolaikinių karybos metodų, bet ir to, ką patys vadina „vikingų mentalitetu“.
Mokymai vyksta dieną ir naktį, o jų aplinka kuriama taip, kad kuo tiksliau atkartotų sudėtingas kovos sąlygas. Tačiau norvegų kariškių perduodama „vikingų dvasia“ nėra raginimas aklai pulti priešą. Instruktoriai pabrėžia visai kitus dalykus – gebėjimą išlaikyti drausmę, nepalūžti patiriant įtampą ir pasikliauti savo kovos draugais.
Apie Ukrainos karių rengimą Lenkijoje ir norvegų naudojamus metodus rašo „Business Insider“.
„Vikingų mentalitetas“ – daugiau nei istorinis simbolis
Ukrainos karių rengime dalyvaujantys Norvegijos kariškiai remiasi savo šalies karinėmis tradicijomis, tačiau istorinį paveldą pritaiko šiuolaikinės kariuomenės poreikiams.
Vienas pagrindinių šios programos dalyvių – elitinis Norvegijos mechanizuotasis „Telemark“ batalionas. Jo atstovai ypatingą dėmesį skiria ne tik fiziniam pasirengimui ir taktikai, bet ir karių mąstysenai: gebėjimui priimti sprendimus, išlikti susitelkusiems ir veikti kaip vieningam padaliniui.
Bataliono operatyvinio skyriaus karininkas, majoras, žinomas kaip Džonas, teigia, kad vikingų palikimas padeda perteikti kariams svarbias vertybes.
„Mes perimame geriausius vikingų mentaliteto bruožus ir pritaikome juos prie šiuolaikinių etikos bei moralės standartų, kurių privalo laikytis mūsų kariai“, – teigė karininkas.
Taigi šiuo atveju „vikingų dvasia“ pirmiausia reiškia ištvermę, drausmę, atsakomybę ir tarpusavio pasitikėjimą. Šios savybės svarbios kariams, kuriems tenka veikti nenuspėjamoje aplinkoje ir priimti sprendimus didelio spaudimo sąlygomis.
Šią tradiciją primena ir „Telemark“ bataliono simbolika. Jo emblemoje pavaizduotas vikingų laivas, o kovinis šūkis – „Į Valhalą!“ – siejamas su skandinavų mitologija.
Pratybos nesibaigia nusileidus saulei
Ukrainos kariai rengiami specialiai įrengtoje Jomsborgo stovykloje pietryčių Lenkijoje, maždaug už dviejų valandų kelio nuo Ukrainos sienos.
Čia mokymai organizuojami ne vien pagal patogų dienos režimą. Užduotys vykdomos tiek šviesiuoju paros metu, tiek naktį, o kariai mokosi veikti nuolatinio streso ir fizinio nuovargio sąlygomis.
Tokio rengimo tikslas – ne vien išmokyti atlikti konkrečią užduotį. Svarbu, kad kariai gebėtų pritaikyti įgūdžius pasikeitus aplinkybėms, išlaikytų tarpusavio ryšį ir nepasimestų situacijose, kuriose nėra laiko ilgai svarstyti.
Mokymuose atkuriamos kuo tikroviškesnės kovinės situacijos, o užduotys reikalauja fizinės ištvermės, susikaupimo ir komandinio darbo. Toks pasirengimas siejamas su vienu pagrindinių tikslų – didinti karių galimybes išgyventi ir veiksmingai atlikti užduotis fronte.
Būtent todėl norvegų instruktoriams svarbus ne tik individualus kario pasirengimas. Ne mažiau reikšminga tai, ar kariai gali pasikliauti vienas kitu, koordinuoti veiksmus ir išlaikyti padalinio drausmę sudėtingomis aplinkybėmis.
Mokymuose dalyvauja 11 šalių
„LEGIO“ programa nėra vien Norvegijos kariuomenės iniciatyva. Ukrainos karių rengime dalyvauja 11 šalių, o mokymų turinys derinamas prie Ukrainos kariuomenės poreikių ir realios karo patirties.
Operatyvinės grupės „LEGIO“ vadas, brigados generolas Atle Molde, pabrėžia, kad „Telemark“ bataliono puoselėjama kultūra padeda stiprinti karių bendrumo jausmą.
Pasak jo, Ukrainos kariai susidomėję priima skandinaviškos istorijos ir simbolikos elementus. Vis dėlto svarbiausia čia ne istoriniai šūkiai ar emblemos, o jų perteikiamos vertybės ir tai, kaip jos pritaikomos kasdieniame kariniame rengime.
Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia sujungti skirtingų kariuomenių patirtį ir mokymo metodus. Ukrainos kariai gauna galimybę tobulinti įgūdžius pagal NATO šalyse taikomus standartus, o instruktoriai gali geriau suprasti, kokių gebėjimų reikia šiuolaikiniame kare.
Ukrainos patirtis keičia mokymų turinį
Nors didelę rengimo dalį organizuoja Vakarų šalių kariškiai, pati Ukraina šiame procese nėra vien pasyvi mokymų dalyvė.
Programos turinys koreguojamas atsižvelgiant į Ukrainos kariuomenės poreikius, karių ir instruktorių atsiliepimus bei kovose sukauptą patirtį. Tai leidžia daugiau dėmesio skirti tiems įgūdžiams, kurie aktualūs realiomis karo sąlygomis.
Šis principas išskiria „LEGIO“ iš vien tik teorija grindžiamo rengimo: Vakarų šalių metodai derinami su ukrainiečių žiniomis apie dabartinio karo specifiką.
Tokiu būdu patirtimi dalijasi abi pusės. Ukrainos kariai tobulina savo pasirengimą, o partnerių kariuomenės gauna daugiau informacijos apie šiuolaikinio karo iššūkius ir praktinius sprendimus.
Norvegų instruktoriai taip pat išskiria ukrainiečių motyvaciją mokytis. Kariai į mokymus atsineša patirtį, įgytą realiomis kovos sąlygomis, todėl rengimo procesas gali būti orientuojamas į konkrečias problemas, o ne vien į iš anksto parengtą teorinę programą.
Kodėl svarbus ne tik fizinis pasirengimas?
Šiuolaikiniame kare svarbūs ne vien ginklai, technika ar gebėjimas atlikti taktines užduotis. Didelę reikšmę turi ir tai, kaip kariai reaguoja į nuovargį, stresą, neapibrėžtumą bei greitai besikeičiančias aplinkybes.
Todėl „vikingų mentalitetas“, apie kurį kalba norvegų instruktoriai, gali būti suprantamas kaip bandymas sujungti fizinį pasirengimą, psichologinį atsparumą ir stiprų komandinį ryšį.
Šių savybių ugdymas nepakeičia praktinių karinių įgūdžių, tačiau papildo juos. Gebėjimas išlaikyti drausmę, laikytis bendro plano ir pasitikėti komandos draugais tampa ypač reikšmingas tada, kai veikti tenka išsekus ar susidūrus su netikėtais iššūkiais.
Lenkijoje vykstantys mokymai parodo, kaip tarptautinis karinis bendradarbiavimas gali apimti ne tik ginklų naudojimo ar taktikos mokymą, bet ir kariuomenės kultūrą, lyderystę bei psichologinį pasirengimą.
Norvegų perduodama „vikingų dvasia“ šioje programoje nėra vien skambus šūkis. Tai bandymas istorinėmis tradicijomis įprasminti savybes, kurių iš karių reikalauja šiuolaikinis mūšio laukas.
