Kinijos automobilių gamintojai sparčiai plečia investicijas Europoje. Skaičiuojama, kad iki 2035 metų žemynas kasmet gali pagaminti apie 1,5 mln. Kinijos markių automobilių.
Didžiausia tokios gamybos baze prognozuojama Ispanija. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien automobilių surinkimo gamyklų nepakaks, jei baterijos, elektronika, pavaros sistemos ir kiti svarbūs komponentai bus toliau importuojami iš Kinijos.
Automobilių rinkos analizės bendrovė „Mobility Global“ prognozuoja, kad šiemet Kinijos markių automobiliai Europoje bus gaminami maždaug 90 tūkst. vienetų. 2030 metais gamybos apimtys gali išaugti iki 1 mln., o 2035-aisiais pasiekti 1,5 mln. automobilių per metus.
Ispanijoje daugėja Kinijos gamintojų projektų
Kinijos bendrovių planai Europoje jau nėra vien deklaracijos. Vienos įmonės stato naujas gamyklas, kitos perima ne visu pajėgumu veikiančias Europos gamybos linijas arba kuria bendras įmones su vietos gamintojais.
BYD Segede, Vengrijoje, pradėjo parengiamuosius darbus savo pirmojoje Europos lengvųjų automobilių gamykloje. Serijinę gamybą joje planuojama pradėti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Pirmuoju gaminamu modeliu turėtų tapti kompaktiškas elektromobilis „Dolphin Surf“.
Tačiau didžiausiu Kinijos automobilių gamybos centru Europoje, tikėtina, taps Ispanija. „Chery“ buvusioje „Nissan“ gamykloje Barselonoje ketina gaminti „Omoda“ ir „Jaecoo“ automobilius. Bandomąją gamybą planuota pradėti trečiąjį šių metų ketvirtį, o serijinę – vėliau šiemet.
Saragosos gamykloje elektrinį B10 ketina gaminti „Leapmotor“ ir „Stellantis“. „Leapmotor“ anksčiau skelbė, kad serijinę šio modelio gamybą iš atskirai atgabenamų dalių ir mazgų planuoja pradėti spalį. Ateityje partnerystė turėtų plėstis, nes bendrovės jau paskelbė apie planus Ispanijoje gaminti daugiau modelių.
Liepos mėnesį didesnį bendrą projektą pristatė „Ford“ ir „Geely“. Jie ketina įkurti bendrą įmonę „Ford“ gamykloje Valensijoje. „Ford“ joje valdytų 66 proc., o „Geely“ – 34 proc. akcijų. Nuo 2028 metų čia numatoma gaminti ne tik naujus „Ford“ modelius, bet ir du elektrinius „Geely“ visureigius.
SAIC priklausanti MG birželį paskelbė apie planus Europoje pastatyti pirmąją savo gamyklą. Ji turėtų iškilti Galisijoje, į projektą numatoma investuoti apie 200 mln. eurų, o gamybą pradėti 2028 metais. Planuojama, kad gamykla galės pagaminti iki 120 tūkst. automobilių per metus.
„Mobility Global“ skaičiavimu, 2030 metais Ispanijoje gali būti surenkama maždaug pusė visų Europoje pagaminamų Kinijos markių automobilių. Iki 2035 metų šalies gamybos apimtys gali priartėti prie 1 mln. automobilių per metus.
Europai rūpi ne tik gamyklų skaičius
Kinijos investicijos gali padėti išsaugoti darbo vietas Europos gamyklose, kurios šiuo metu neišnaudoja visų pajėgumų. Tačiau kartu kyla klausimas, kokia ekonominės naudos dalis liks Europoje.
Jeigu žemyne automobiliai būtų tik surenkami iš Kinijoje pagamintų baterijų, elektronikos, pavaros sistemų ir kitų dalių, didesnės pridėtinės vertės gamyba bei nemaža dalis darbo vietų ir toliau būtų sutelkta Kinijoje.
Šią situaciją gali paveikti Europos Komisijos kovą pateiktas Pramonės spartinimo akto projektas. Pagal dabartinį pasiūlymą elektromobilis, siekiantis atitikti tam tikras viešųjų pirkimų ir valstybės paramos sąlygas, turėtų būti ne tik surinktas Europos Sąjungoje.
Mažiausiai 70 proc. automobilio komponentų vertės, neįskaičiuojant baterijos, turėtų sudaryti ES kilmės dalys. Atskirai būtų taikomi reikalavimai baterijoms, elektrinės pavaros elementams ir pagrindinėms elektroninėms sistemoms.
Todėl galutinė teisės akto redakcija gali daryti tiesioginę įtaką Kinijos gamintojų strategijai. Jiems tektų rinktis, ar Europoje tik surinkti automobilius, ar perkelti čia ir didesnę tiekimo grandinės dalį.
Vietinė gamyba gali atnešti ne tik užsakymų
„Mobility Global“ prognozuoja, kad artimiausiais metais Kinijos gamintojai palaipsniui atsisakys vien iš importuotų dalių surenkamų automobilių modelio ir pereis prie išsamesnės vietinės gamybos.
Iki 2035 metų beveik 90 proc. Europoje pagaminamų Kinijos markių automobilių gali būti gaminami naudojant gerokai daugiau vietoje pagamintų komponentų. Tai galėtų suteikti naujų užsakymų Europos automobilių dalių gamintojams.
Tačiau kartu iškiltų ir kita rizika: Kinijos koncernai galėtų ne tik pirkti dalis iš Europos bendrovių, bet ir jas perimti.
Dažnai kaip tokios situacijos pavyzdys minima Vokietijos pramoninių robotų gamintoja KUKA. 2016 metais ją įsigijo Kinijos „Midea Group“.
Šis sandoris sulaukė Vokietijos politikų ir pramonės atstovų kritikos. Buvo nuogąstaujama, kad kartu su bendrove Kinijos savininkams atiteks ir strategiškai svarbios automatizavimo technologijos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
