Vinilinės plokštelės, praėjusiame amžiuje buvusios viena populiariausių muzikos klausymosi formų, Lietuvoje išgyvena atgimimą. Tai pastebi ne tik muzikos prekių pardavėjai, bet ir bibliotekų darbuotojai. Melomanai už vieną leidinį pasirengę mokėti pusšimtį ar dar daugiau eurų, o nenorintys plokštelių pirkti jas gali skolintis bibliotekose.
Vilniuje esančioje plokštelių parduotuvėje dirbantis Lukas sako, kad jam pačiam malonu, kai pirkėjai paprašo įjungti norimą vinilą ir leidžia jį perklausyti. Jo teigimu, iš plokštelės sklindanti muzika skamba autentiškiau.
„Vinylotekos“ atstovas aiškina, kad srautinio transliavimo platformoje „Spotify“ kūriniai yra suspausti, todėl neatskleidžia viso garso. Anot jo, vinilas ir CD gali perteikti tikresnį skambesį, o klausantis geresne aparatūra galima išgirsti tai, ko per „Spotify“ nesigirdi.
Į parduotuves traukia ir jauni, ir vyresni
Žmonės, ieškantys aukštesnės garso kokybės, vis dažniau renkasi vinilą – formatą, kuris ypač išpopuliarėjo praėjusiame amžiuje.
Lukas pastebi, kad šiuo metu vinilas itin sparčiai grįžta į madą. Atsigauna ir CD. Į parduotuves užsuka daug jaunų žmonių, ieškančių mėgstamų atlikėjų plokštelių, taip pat vyresni pirkėjai, besidairantys senesnių leidimų.
Plokštelių kainos prasideda nuo maždaug dešimties eurų, o už rinkinius gali siekti 200 eurų ir daugiau. Pirkėjai renkasi įvairią muziką – nuo populiariosios iki indiškos ar japoniškos. Susidomėjimo sulaukia ir lietuviškų atlikėjų įrašai.
Kitoje sostinės vietoje plokštelėmis prekiaujantis Valerijus sako, kad kiekvienas leidinys turi savo pirkėją. Jo parduotuvėje dažniausiai lankosi vyresnės kartos žmonės, jau žinantys, kokio įrašo ieško. Už plokštelę jie paprastai moka nuo dešimties iki trisdešimties eurų.
Norintiems pirkti siūloma alternatyva
Ne visi gali arba nori išleisti pinigų mėgstamų atlikėjų plokštelėms, todėl dalis žmonių jų ieško bibliotekose. Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotojai pastebi, kad kasmet daugėja lankytojų, norinčių vinilą parsinešti klausytis į namus.
Informacinių išteklių skyriaus vadovė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė pasakoja, kad poreikis skolinti plokšteles ypač išryškėjo karantino metu. Po jo biblioteka nusprendė skolinti ir naujus leidinius, nes vinilas, jos teigimu, yra iš naujo atrandama sena laikmena.
Bibliotekai toks skolinimas kelia ir tam tikrą riziką. Grąžintos plokštelės ne visada patikrinamos, todėl jos gali būti subraižytos. Vis dėlto darbuotoja sako, kad panašių problemų kyla ir su knygomis – jos taip pat kartais grįžta apgadintos.
Plokštelių į biblioteką pasiskolinti žmonės užsuka kasdien, neretai jų pasiima ne po vieną. Atsiranda ir norinčiųjų padovanoti namuose užsilikusį vinilą, tačiau biblioteka negali priimti visų tokių pasiūlymų.
A. Kazakevičiūtė-Bankauskienė aiškina, kad vinilą sunku utilizuoti. Popierius taip pat sensta, tačiau jį galima perdirbti, o dėl plokštelių likimo kol kas kyla klausimų, todėl biblioteka saugo visus turimus leidinius.
Vis dėlto bibliotekoje veikia mainų lentyna. Ten žmonės gali palikti vieną kitą plokštelę tiems, kurie jos ieško. Muzikos prekių parduotuvės taip pat teigia kartais iš gyventojų superkančios nereikalingus vinilo leidinius.
