Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos pradėjus taikyti muitą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos siuntų bendrovės fiksuoja ryškų jų srauto sumažėjimą. Kartu pastebimi ir besikeičiantys lietuvių apsipirkimo e. parduotuvėse įpročiai.
Lietuvos muitinė ragina neskubėti daryti galutinių išvadų pagal vieno mėnesio rezultatus. Pasak institucijos, liepa buvo pokyčių laikotarpis, todėl prekybininkams reikėjo laiko prisitaikyti prie naujos tvarkos.
Lenkijoje užfiksavus dviženklį mažos vertės siuntų sumažėjimą, panašūs pokyčiai matomi ir Lietuvoje. Vis dėlto BNS kalbinti siuntų bendrovių atstovai pabrėžia, kad srautų kaitą galėjo lemti ne viena priežastis.
Pernai gruodį nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms ne didesnės kaip 150 eurų vertės siuntoms iš e. prekybos platformų, tarp jų „Temu“, „AliExpress“ ir „Shein“, taikomas 3 eurų mokestis.
Anksčiau tokioms siuntoms muitas nebuvo taikomas. Laikini pakeitimai skirti mažos vertės prekių iš Kinijos importo antplūdžiui riboti ir galios iki 2028 metų liepos. Tuomet bus sprendžiama, ar taikyti nuolatinę tvarką.
Įmonės skelbia apie 30–70 procentų kritimą
„Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga teigė, kad iš Azijos tiesiogiai užsakomų siuntų sumažėjo, tačiau kol kas nėra aišku, ar tai taps ilgalaike tendencija.
Jis atkreipė dėmesį, kad skirtingose didžiosiose e. prekybos platformose pokyčiai nevienodi. Tam įtakos gali turėti tai, kaip jos prisitaikė prie naujų muitų ir muitinės reikalavimų bei kokius papildomus mokesčius taiko.
T. Drungos vertinimu, pirminį srauto kritimą galėjo paskatinti išaugusi galutinė užsakymo kaina ir vartotojų reakcija į ją. Ilguoju laikotarpiu tokio pat masto mažėjimo bendrovė nesitiki.
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila nurodė, kad nuo liepos įmonės aptarnaujamų mažos vertės siuntų srautas sumažėjo maždaug 70 procentų.
Lietuvos pašto, valdančio „LP Express“ siuntų savitarnos terminalus, atstovas spaudai Lukas Zadarackas pranešė apie 30 procentų sumažėjusį importo iš trečiųjų šalių srautą.
Jo teigimu, liepos pradžios rezultatams įtakos turėjo ir trumpai galiojęs Lietuvos muitinės reikalavimas, kad deklaruojant siuntas būtų nurodomas EORI kodas. Vėliau šis reikalavimas panaikintas, todėl vertinant liepos duomenis būtina atsižvelgti ir į šį laikiną administracinį pokytį.
„SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas taip pat pabrėžė sezoniškumo reikšmę: vasarą bendras siuntų kiekis paprastai sumažėja.
„Venipak“ komercijos vadovas Olgerdas Janovičius pažymėjo, kad rinkoje matomas ne tik siuntų iš Kinijos mažėjimas, bet ir spartus prisitaikymas prie naujos tvarkos. Kai kurios Kinijos platformos bei pardavėjai iš anksto stiprino veiklą Europoje ir plėtė vietos sandėlių tinklą, o kiti tuo susirūpino tik įsigaliojus naujiesiems reikalavimams.
Jo teigimu, mažesnis siuntų skaičius nebūtinai reiškia tiek pat sumažėjusį pirkimą iš Kinijos platformų. Pardavėjai gali keisti logistikos modelį: prekes pirmiausia gabenti į Europoje esančius terminalus, kur jos išmuitinamos, ir tik tada siųsti pirkėjams.
RRT BNS informavo, kad duomenų apie mažos vertės siuntas iš pašto paslaugų teikėjų nerenka.
Lietuvos muitinės duomenimis, mažos vertės siuntų iš Kinijos srautas metų pradžioje augo, tačiau nuo gegužės staigiai sumažėjo, o liepą beveik išnyko.
Liepos mėnesį deklaruota 7,2 tūkst. tokių siuntų – 61,3 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų buvo 441,3 tūkst. Iš visų šalių deklaruota 41,1 tūkst. mažos vertės siuntų, arba 12,1 karto mažiau nei pernai, kai jų buvo 499,8 tūkst.
Kinijos siuntos liepą sudarė 18 procentų visų deklaruotų siuntų. Sausį, kai jų skaičius buvo išaugęs 1,7 karto, jos sudarė 91 procentą viso srauto.
Pirkėjai atidžiau planuoja užsakymus
T. Drungos manymu, vartotojai ateityje vienoje siuntoje gali rinktis mažiau skirtingų kategorijų prekių. Tikėtina, kad jie atidžiau vertins pirkinius ir rečiau į krepšelį dės nebrangias, iš anksto neplanuotas prekes vien dėl to, kad jos pigios. Tai atitinka vieną iš naujojo muito tikslų – mažinti perteklinį vartojimą.
Vis dėlto, jo teigimu, kol kas anksti spręsti, kaip ilgainiui pasikeis pirkimo įpročiai, nes kai kurias prekes net ir pritaikius naują mokestį daliai vartotojų vis dar gali būti pigiau užsisakyti tiesiai iš Azijos.
T. Vaišvila mano, kad ilgainiui situacija turėtų stabilizuotis, o žmonės vienu metu gali pradėti pirkti daugiau prekių. Pavyzdžiui, vietoje trijų porų kojinių gali būti užsakoma 12 porų, nes tokiu atveju papildomas 3 eurų mokestis sudarytų mažesnę bendros sumos dalį. Jo vertinimu, į tai gali reaguoti ir „Temu“ bei „Shein“, didindamos pakuočių dydį.
L. Zadarackas teigė, kad pirkėjų sprendimams galėjo turėti įtakos ir sumažėjusios didžiųjų tarptautinių e. prekybos platformų investicijos į rinkodarą bei akcijas. Vartotojai atidžiau vertina galutinę prekės kainą, pristatymo išlaidas ir papildomus mokesčius.
O. Janovičius pasakojo, kad dalis Lietuvos gyventojų skubėjo apsipirkti iki liepos 1 dienos. Dabar pirkėjai dažniau lygina, kur tą pačią prekę galima įsigyti pigiau, ir tikrina, ar ji siunčiama iš Kinijos, ar iš Europos sandėlio. Sumažėjimas labiau matomas tarp retai arba impulsyviai pirkdavusių žmonių, o nuolatiniai šių platformų klientai ir toliau ieško būdų papildomoms išlaidoms sumažinti arba jų išvengti.
V. Kirkickas teigė, kad didelių pirkimo įpročių pokyčių „SmartPosti“ kol kas nefiksuoja, tačiau iš Kinijos atkeliaujančios siuntos tapo mažesnės. XS ir S dydžio siuntų dalis bendrame Kinijos sraute išaugo 16 procentų, o XL dydžio siuntų dalis sumažėjo 7 procentais. Tai gali rodyti, kad pirkėjai užsako tikslingiau ir į krepšelį įdeda mažiau prekių.
Muitu siekiama stabdyti pigių siuntų antplūdį
BNS skelbė, kad po muito įvedimo sumažėjo kiniškose interneto platformose apsiperkančių lenkų skaičius. „Temu“ vartotojų, palyginti su praėjusių metų liepa, sumažėjo daugiau kaip 20 procentų, o „AliExpress“ – daugiau kaip 15 procentų.
ES finansų ministrai pernai lapkritį susitarė panaikinti muitų lengvatą mažos vertės siuntoms iš Kinijos platformų. Gruodį nuspręsta, kad nuo šių metų liepos visoms tokioms siuntoms bus taikomas 3 eurų mokestis.
Jis skaičiuojamas už kiekvieną skirtingą produktų tipą siuntoje. Todėl, jei vienoje siuntoje yra kelių rūšių prekės, mokestis taikomas daugiau nei vieną kartą.
Lietuvos muitinė yra nurodžiusi, kad atleidimas nuo importo muito mažos vertės siuntoms sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams. Tokios siuntos taip pat dažnai siejamos su sukčiavimu ir gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, saugumui bei aplinkai.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė yra teigusi, kad Kinijos įmonės mėgins muitus apeiti prekes pirmiausia siųsdamos į sandėlius Europos šalyse, o iš jų vėliau – pirkėjams.
Pernai į ES iš užsienio buvo įvežta beveik 6 mlrd. mažmeninės prekybos sektoriaus mažų siuntinių. 2024 metais jų buvo 4,6 mlrd., o dauguma atkeliavo iš Kinijos.
Siekdama geriau sekti prekes, ES nuo šių metų lapkričio 1 dienos įves privalomą reikalavimą pateikti informaciją apie produktus.
