Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros savivaldybės lygio ekstremali situacija paskelbta Ignalinos, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose.
Ignalinos rajone toks sprendimas priimtas antradienį, o Mažeikių ir Kupiškio rajonuose – trečiadienį. Anksčiau ekstremalią situaciją buvo paskelbusios Kazlų Rūdos, Anykščių, Biržų ir Telšių rajono savivaldybės.
Trečiadienį ekstremali situacija paskelbta ir valstybės lygiu. Vis dėlto Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas aiškino, kad savivaldybės lygio sprendimas būtinas norint panaudoti mero rezervo fondo lėšas gyventojų patirtai žalai kompensuoti. Nepaskelbus tokios situacijos, šiomis lėšomis naudotis nebūtų galima.
Pasak mero, Kupiškio rajone vertinami gyventojų nuostoliai dėl audros nulaužtų ir ant pastatų užvirtusių medžių bei kitų konstrukcijų. Apgadinti buvo klojimai, tvartai ir namai, kai kur pastatai visiškai sudaužyti.
Trečiadienį savivaldybėje elektros energijos dar neturėjo apie 800 žmonių. Iškart po audros be elektros buvo likę beveik 5 tūkst. gyventojų.
A. Raslanas teigė, kad sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją lėmė ir užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros žmonės jau beveik savaitę negali tinkamai laikyti maisto, genda šaldytuvuose esantys produktai ir kyla problemų dėl pieno bei kitų produktų saugojimo.
Po ekstremalios situacijos paskelbimo į rajoną daugiau darbuotojų ir technikos atsiuntė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Mero teigimu, bendrovė tikėjosi darbus užbaigti trečiadienį.
Rajone vis dar matyti kabančių elektros laidų, tačiau jų liesti negali pašaliniai asmenys – darbus gali atlikti tik teisę tai daryti turintys ESO specialistai.
A. Raslanas taip pat pasakojo, kad trečiadienį savivaldybė gavo ESO informaciją apie galimybę kreiptis dėl Lietuvos kariuomenės pagalbos. Pagal įstatymus kariai gali būti pasitelkti padėti savivaldybių teritorijose veikiančioms civilinės saugos pajėgoms.
Vis dėlto Kupiškio rajonas tokios pagalbos nusprendė neprašyti, nes daugumą darbų seniūnijos jau atliko savo jėgomis. Mero vertinimu, kariuomenės pagalbos reikėjo prašyti sekmadienio rytą, o ne praėjus beveik savaitei po audros.
Jo teigimu, savivaldybės į padarinius reagavo iš karto, tačiau nacionalinio lygmens reakcija buvo per lėta. Likviduojant audros padarinius daug prisidėjo ir gyventojai: jie pjovė nuvirtusius medžius bei atlaisvino kelius.
Meras taip pat mano, kad audra atskleidė būtinybę tiksliau planuoti civilinės saugos finansavimą, ypač daugiau dėmesio skiriant elektros generatoriams.
Jo teigimu, būtent generatoriai pirmosiomis valandomis padėjo užtikrinti svarbiausių paslaugų veikimą. Kupiškio vandenys nedelsdami prijungė generatorius, todėl gyventojams buvo tiekiamas vanduo, veikė nuotekų sistema. Keturi generatoriai buvo vežiojami po skirtingas vietas pagal grafiką, kad žmonės žinotų, kada paslaugos bus atkurtos.
A. Raslanas nurodė, kad Panevėžio regione ESO turėjo 200 generatorių, tačiau 30 iš jų iš karto sugedo, nes nebuvo išbandyti.
Mero vertinimu, elektros tiekimo nutrūkimas per audrą parodė, kokių problemų kiltų panašios krizės atveju. Ypač pažeidžiamos būtų gyvenvietės, senelių namai, ligoninės ir poliklinikos. Kaimuose gyventojai dar gali naudotis šuliniais, tačiau gyvenvietėse be elektros greitai sutriktų daugybė paslaugų.
Per savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra nusinešė vieno žmogaus gyvybę, dar keturi žmonės buvo sužeisti. Elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų, o ketvirtadienio rytą jos dar neturėjo 62 tūkst. vartotojų.
Vyriausybė trečiadienį dėl audros ir didelių ūkininkų patirtų nuostolių paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimą ir Žemės ūkio ministerijos iniciatyvą. Valstybės operacijų vadovu paskirtas NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas suteikia galimybę efektyviau koordinuoti pagalbą. Be to, ūkininkams gali būti netaikomas paramos mažinimas ar kitos sankcijos už įsipareigojimus, kurių jie negalėjo įvykdyti dėl ekstremalių aplinkybių.
