Praėjusį savaitgalį smarki audra nusiaubė ne tik gyvenamąsias vietas, bet ir kapines. Artimųjų kapų lankytojai čia rado nuverstus antkapius, sudaužytas paminklų dalis ir plokštes. Patirti nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka už sugadintą kapavietę sudaro apie 1,5 tūkst. eurų. Tiesa, praėjusiais metais didžiausia bendrovės išmokėta suma už vienos kapavietės žalą siekė beveik 5 tūkst. eurų.
Praėjusią savaitę stichija smogė Panevėžio kapinėms. Galingas vėjas su šaknimis rovė didelius medžius, o šie krisdami apgadino paminklus ir antkapius.
Medis paminklą nuvertė jau antrą kartą
Panevėžietės Nijolės artimųjų kapavietė per audrą nukentėjo antrą kartą. Šįkart ant jos užvirtęs medis plokštės nesudaužė, tačiau nuvertė paminklą.
Moteris situaciją palygino su posakiu apie žaibą, kuris į tą pačią vietą netrenkia du kartus, ir sakė, kad jų šeimai panaši nelaimė pasikartojo.
Pasak panevėžietės, prieš dvejus metus praūžusi audra kapinėse pridarė dar didesnę žalą. Tuomet, jos teigimu, buvo atkurtos visos kapinės, o darbai kainavo daug, tačiau jokios kompensacijos gyventojai negavo. Dabartinė žala, palyginti su anuometine, esą yra gerokai mažesnė.
Panevėžyje apgadinta daugiau kaip 30 kapaviečių
Vien Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse audros metu nuvirtę medžiai nuniokojo daugiau kaip 30 kapaviečių.
Panevėžietis Gintaras pasakojo, kad jo artimųjų kapą medis taip pat buvo užvirtęs jau antrą kartą. Ankstesnį kartą buvo apgadinti kiti paminklai, o jų paminklas tik atsirėmė į šakas ir liko nesudaužytas.
Kapines prižiūrinčios įmonės darbuotojams pašalinus nuvirtusius medžius, išryškėjo tikrasis stichijos padarytas vaizdas: kai kurie paminklai ir plokštės buvo nuversti arba suskaldyti.
Stichija smogė ir Troškūnų kapinėms
Audra neaplenkė ir Troškūnuose esančių kapinių. Ten nuvirtę medžiai taip pat apgadino kapavietes.
Troškūnų seniūnas Rimantas Sereičikas teigė, kad gyventojams svarbiausia išsiaiškinti, kur kreiptis ir kas turėtų atlyginti patirtą žalą.
Seniūnija šalina nuvirtusius medžius, tačiau sudaužytų paminklų ir antkapių problema lieka. R. Sereičikas abejojo, ar nukentėjusieji gali tikėtis savivaldybės kompensacijų ar finansinės paramos, nebent jų kapavietės būtų apdraustos.
Kapaviečių draudimu domimasi vis labiau
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per metus sudaroma iki kelių šimtų kapaviečių draudimo polisų. Bendrovės atstovas pastebi, kad susidomėjimas tokiu draudimu auga, ypač po gamtos stichijų.
„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius nurodė, kad vidutinė bendrovės išmoka už kapavietei padarytą žalą siekia apie 1,5 tūkst. eurų. Jo teigimu, žmonės vis dažniau renkasi apsaugą nuo audrų, vandalizmo ir vagysčių, nes kapaviečių įrengimas kasmet brangsta.
Panevėžiečiai, patyrę nuostolių, teigė apie kapaviečių draudimą svarstę, tačiau abejojo, ar jis finansiškai apsimoka. Vieni norėtų pirmiausia sužinoti draudimo sąlygas, o kiti pasakojo prieš dvejus metus girdėję, kad kapavietės draudimas kainuotų per daug.
Žala vertinama kiekvienu atveju atskirai
Praėjusio savaitgalio audros padariniai gyventojams ir kapavietėms dar tikslinami. Draudimo bendrovė pabrėžia, kad nors vidutinė išmoka siekia apie 1,5 tūkst. eurų, galutinė suma priklauso nuo konkrečios žalos.
S. Abraškevičius pateikė praėjusių metų pavyzdį: didžiausia išmoka už vienos kapavietės nuostolius tuomet sudarė beveik 5 tūkst. eurų.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimu, vidutinė metinė kapavietės draudimo įmoka siekia apie 14 eurų. Vis dėlto norint apdrausti kapavietę būtina turėti būsto draudimą, nes kapavietės draudimas siūlomas kaip jo priedas. Vienu draudimo polisu galima apdrausti iki trijų kapaviečių skirtingose Lietuvos vietose.
Draudimas taikomas stacionariems kapavietės elementams: paminklui, antkapinei plokštei, tvorelėms ir dekoro detalėms. Mediniai arba pamato neturintys kapavietės elementai į draudimą neįtraukiami.
