Šūviai dienos metu, sprogmenys daugiabučių laiptinėse, automatais apšaudomi automobiliai ir už atlygį samdomi žudikai – tokia buvo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų Lietuva. Kuriant naują valstybę, sparčiai stiprėjo ir nusikalstamas pasaulis. Tuo metu žmogaus gyvybė kartais būdavo įvertinama vos 200 dolerių.
Daugeliui šiandien sunku įsivaizduoti laikus, kai žodis „reketas“ buvo įprasta kasdienės kalbos dalis, o pranešimai apie nušautus verslininkus, kriminalinio pasaulio atstovus ar miestuose nugriaudėjusius sprogimus nebekeldavo didelės nuostabos.
Dalis šių istorijų pasiekė teismus, tačiau daugybė žmogžudysčių taip ir liko neištirtos.
Kiek kainavo žmogaus gyvybė?
1992 metų vasarį 35 metų Jurijus Belikovas iš Rusijos už 50 tūkst. buvo pasamdytas nužudyti vieną Šiaulių „princų“ grupuotės narį Vladą Baranauską.
Dviem pistoleto šūviais sunkiai sužeistas Baranis vijosi užpuoliką ir, išplėšęs jam akį, sužinojo užsakovo pavardę. Vis dėlto pats pasikėsinimas taip ir nebuvo atskleistas.
Į V. Baranauską buvo kėsintasi ne kartą. 1997 metų vasarą prie kavinės rasta nesprogusi bomba, skirta keturiems „princams“, tarp jų – ir V. Baranauskui. 1998 metų sausio 27-ąją Šiaulių kavinėje „Elfas“ Baranis buvo apšaudytas ir sunkiai sužeistas, tačiau išgyveno ir šį kartą.
Tiksli suma, mokėta samdomiems žudikams, dažniausiai likdavo nežinoma. Sulaikytieji retai prisipažindavo įvykdę nusikaltimus, o apie gautą atlygį kalbėdavo dar rečiau.
Vieną su metalais dirbusios įmonės direktorių lietuvis nužudė už 2 tūkst. dolerių. Kitoje byloje vyrą Alytaus rajone nužudžiusiam asmeniui aukos žmona sumokėjo 200 dolerių.
Žudynės prasidėdavo net degalinėse
1993 metais Kaune įvykdyta žmogžudystė priminė scenarijų iš kriminalinio filmo.
Ašigalio gatvėje esančioje degalinėje 20-metis BMW vairuotojas laukė, kada galės įsipilti benzino. Už jo sustojo kitas BMW. Jo vairuotojas išlipo, priėjo prie jaunuolio ir iš arti paleido šūvį. Vėliau, jau važiuodamas pro šalį, jis iššovė dar kartą.
Susidorojimams nebereikėjo nuošalių vietų ar nakties. Žmogus galėjo būti nušautas kitų žmonių akivaizdoje, o nusikaltėliui pasprukti kartais pakakdavo kelių sekundžių.
„Vilija“: į restoraną ryte įžengė ginkluoti vyrai
Viena šiurpiausių 90-ųjų kriminalinių istorijų susijusi su Kaune veikusiu restoranu „Vilija“.
1993 metų spalio 7-osios rytą restorane buvo susirinkę tuometinio Kauno kriminalinio pasaulio atstovai: Henrikas Daktaras, Vidmantas Gudzinskas-Guzas, Vidmantas Siaurusevičius-Siauras ir Alvydas Viktoras Laurinavičius-Luras.
Prie restorano netrukus privažiavo juodas BMW. Iš jo išlipę ginkluoti vyrai įėjo į vidų. Pirmiausia jie susidūrė su H. Daktaro asmens sargybiniu Romu Lukoševičiumi, anksčiau buvusiu boksininku. Į jį buvo paleista automato serija.
Tuomet užpuolikai įsiveržė į salę. Čia nuaidėjo dar daugiau šūvių, taip pat buvo panaudota granata.
Per išpuolį žuvo keli žmonės. Tarp jų buvo ir „Vilijos“ administratorius Petras Bulvydas. Jis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau mirė ant operacinio stalo.
Pagrindiniai kriminalinio pasaulio autoritetai, į kuriuos, kaip manyta, buvo nukreiptas išpuolis, liko gyvi.
Mirtinas sprogimas daugiabučio laiptinėje
Smurtui buvo naudojami ne tik ginklai. 1993 metais Vilniuje įvykdytas nusikaltimas parodė, kad žudikai pasitelkdavo ir sprogmenis.
Kovo 10 dieną Čiobiškio gatvėje gyvenusiam valiutos perpardavinėtojui V. Sinkevičiui bute buvo išjungta elektra.
Vyras išėjo į laiptų aikštelę ir pravėrė elektros skydelio duris. Tą akimirką nugriaudėjo galingas sprogimas, nuo kurio jis žuvo.
Sprogstamąjį užtaisą sudarė 1 kg trotilo ir kovinė granata „F-1“. Nusikaltimas liko neišaiškintas.
Sprogusi „F-1“ granata suskyla į 290–300 skeveldrų, kurios pasklinda 75–82 kv. m plote. Pavienės skeveldros gali nuskrieti iki 200 metrų, todėl artimoje aplinkoje sprogimas žmogui sukelia mirtinus sužalojimus.
Verslininkas nužudytas dėl 15 tūkst. dolerių skolos
1994 metų balandžio 19 dieną Šiauliuose, Sutkūnų tvenkinyje, aptiktas 34 metų verslininko V. Kazlausko kūnas. Vyras buvo nušautas keturiais šūviais.
Teisėsaugai pavyko nustatyti nusikaltimo organizatorių – Šiaulių miesto kelių policijos inspektorių G. G. Pagrindinė žmogžudystės priežastis buvo pinigai.
G. G. nužudytajam buvo skolingas 15 tūkst. JAV dolerių ir, kaip paaiškėjo, nusprendė skolą panaikinti nužudydamas kreditorių.
Už 2 tūkst. JAV dolerių jis pasamdė anksčiau teistą S. Tamutį. Nusikaltimui buvo panaudotas ir policininko tarnybinis ginklas.
Automatu apšaudytas BMW ir neidentifikuotas vyras miške
1994 metų gegužę Panevėžyje, Nemuno ir Parko gatvių sankryžoje, iš „Kalašnikovo“ automato buvo apšaudytas BMW.
Automobilyje sėdėjęs „tulpinių“ narys Ž. Pauša žuvo vietoje. Kartu važiavęs V. Baltušis buvo sužeistas, tačiau išgyveno. Buvo keliama versija, kad žmogžudystę galėjo organizuoti ir įvykdyti asmenys iš Rusijos, tačiau konkrečių žmonių nustatyti nepavyko.
Po kelių savaičių Vilniaus rajono miške rastas 25 metų vyro kūnas. Ant jo rankos buvo auksinis „Rolex“ laikrodis.
Vyrui į galvą buvo paleistas kontrolinis šūvis, kūnas apipiltas degiu skysčiu ir padegtas. Teigta, kad duobės iškasti sutrukdė medžių šaknys.
Operatyviniais duomenimis, vyras galėjo priklausyti vienai Vilniaus nusikalstamai gaujai, tačiau jo tapatybė taip ir nenustatyta.
18-metis nužudytas tapęs svarbiu liudytoju
1994 metų spalio 10 dieną Klaipėdos rajono Aisėnų miške rastas nušautas 18 metų V. Lukošius. Į jį iš 9 mm pistoleto buvo paleisti septyni šūviai, o į pakaušį dar paleistas kontrolinis šūvis.
Jaunuolis buvo susijęs su viena uostamiesčio nusikalstama gauja. Kartu jis buvo pagrindinis liudytojas byloje, kurioje policijos pareigūnas kaltintas tarnybinių įgaliojimų viršijimu.
Kas ir dėl kokios priežasties jį nužudė, liko neaišku.
Žurnalistas, rašęs apie mafiją, nužudytas sostinės kieme
Vis dėlto nė vienas 90-ųjų nusikaltimas taip ryškiai neatskleidė kriminalinio pasaulio galimybių, kaip Vito Lingio nužudymas.
1993 metų spalio 12-osios rytą prie savo namų Fabijoniškėse nušautas vienas „Respublikos“ leidėjų ir žurnalistų Vitas Lingys. Tuo metu jis jau kurį laiką buvo sekamas.
Vėliau žmogžudystės vykdytojas Igoris Achremovas pripažino, kad dar dieną prieš nusikaltimą buvo atvykęs prie žurnalisto daugiabučio ir apsižvalgė.
V. Lingys išėjo iš namų, o netrukus pasigirdo šūviai. Žurnalistas vietoje susmuko.
Liudininkai teigė matę du jaunus vyrus, bėgančius miškelio link. Jie buvo su juodomis kaukėmis. Įvykio vietoje policija rado tris pistoleto gilzes, o netoliese esančiame miškelyje – maišelį su juodomis pirštinėmis.
Po V. Lingio nužudymo policija pradėjo operaciją „Voratinklis“ ir užblokavo išvažiavimus iš Vilniaus. Nuo pat pradžių buvo svarstoma, kad nusikaltimas galėjo būti susijęs su žurnalisto veikla ir publikacijomis apie mafiją.
Tą pačią dieną po pietų „Respublikos“ vyriausiajam redaktoriui paskambino anonimas. Jis ištarė: „Pirmoji užuojauta“, ir padėjo ragelį.
V. Lingio nužudymas tapo ne tik kriminaline byla – tai buvo išpuolis prieš žurnalistą ir laisvą spaudą.
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas vėliau pasakojo, kad tuo metu teisėsauga buvo silpna, o valstybė dar tik mokėsi kovoti su organizuotu nusikalstamumu.
Anot jo, „Vilniaus brigada“ buvo sustiprėjusi ir ilgą laiką jautėsi galinti veikti beveik nebaudžiama.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
