Verslo atstovams sunerimus, kad šiems metams nustatytas Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių skaičius buvo pasiektas dar liepą, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia nepritariantis kvotos didinimui kitais metais.
Ministro vertinimu, šalyje netrūksta nedirbančių žmonių, galinčių dirbti tuos pačius darbus, kuriuos dabar atlieka trečiųjų šalių piliečiai.
Vis dėlto, anot jo, neįdarbinus dar 5–6 tūkst. darbuotojų, valstybės biudžetas galėtų prarasti apie 40 mln. eurų mokesčių.
Šaltinyje cituojamas P. Drižas teigė, kad iš maždaug 80 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, dirbančių Lietuvoje, Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ kasmet surenka daugiau kaip 700 mln. eurų mokesčių. Todėl, jo skaičiavimu, neatsiradus galimybei papildomai įdarbinti bent 5–6 tūkst. žmonių, valstybė netektų apie 40 mln. eurų.
Verslas ragina keisti tvarką
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis rugpjūčio viduryje sakė, kad dabartines kvotas reikėtų peržiūrėti. Jo teigimu, sistema yra ydinga, nes kai kurie trečiųjų šalių piliečiai ta pačia kvota pasinaudoja du kartus.
Migracijos departamentas nurodo, kad kvotai pasibaigus leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu galės būti išduotas tik tuo atveju, jei užsieniečiui bus mokamas ne mažesnis nei 1,2 šalies vidutinio mėnesinio bazinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Šiuo metu tai sudaro 2893 eurus neatskaičius mokesčių.
Jeigu profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą, reikalaujamas atlyginimas turi siekti bent vidutinį mėnesinį bazinį darbo užmokestį – šiuo metu 2411,4 euro.
