Sekmadienį paryčiais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas neatmetė galimybės, kad iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę galėjo įskristi dronas.
Po 13 val. Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose buvo paskelbtas oro pavojus. Geltonas statusas galiojo maždaug 40 minučių, o vėliau buvo atšauktas. Galiausiai nustatyta, kad radarų užfiksuotas objektas buvo ne dronas, o paukščių būrys.
V. Landsbergis įvykius pavadino Putino kariaunos testais
Po incidento politikai ir ekspertai ėmė diskutuoti apie Lietuvos oro erdvės stebėjimo bei gynybos sistemą. Savo vertinimu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Jis rašė, kad Lietuvoje esą sėkmingai tęsiasi Putino kariaunos testai. Profesorius paminėjo tiek galimą droną, tiek paukščius, kurių radarų atžymos vėliau buvo nagrinėjamos, nes objektas nesprogo. V. Landsbergio teigimu, sprogimas Vilniuje nepaliktų vietos spėlionėms ir kalboms, tačiau šįkart žmonės, jo vertinimu, nebuvo nei ginami, nei gąsdinami.
V. Landsbergis teigė, kad jau seniai reikėtų kurti tikrą sąjungą su Ukrainos oro gynyba, nes po agresyvaus bandomojo sprogimo tai gali būti padaryti per vėlu. Į Lietuvą be leidimo įskridusiems objektams, jo žodžiais, taip pat verta žinoti, kas jų laukia.
Ministras pareikalavo išsamios sekmadienio įvykių analizės
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį pareiškė, kad jo netenkina kariuomenės pateikti paaiškinimai, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie naktį radarų užfiksuotą galimą oro grėsmę.
Ministras sakė gavęs informaciją apie galimą Lietuvos oro erdvės pažeidimą, tačiau ji neatsakė į visus kilusius klausimus. Todėl R. Kaunas paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę, į kurią įtraukti viceministras, Generalinės inspekcijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Jis pageidauja, kad iki antradienio vakaro būtų parengta išsami analizė: pateikta įvykių chronologija, paaiškinta, kas ir kaip vyko, kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai. Tuomet bus sprendžiama, ar būtina tobulinti reagavimo į galimas oro grėsmes algoritmą ir kokie pakeitimai būtų reikalingi.
Objektas galėjo į Lietuvą patekti iš Baltarusijos
Kariuomenė nurodė, kad sekmadienį paryčiais ties Varėna užfiksuota žyma judėjo Kaliningrado srities kryptimi. Manoma, kad objektas į Lietuvą galėjo patekti iš Baltarusijos, o vėliau kirto Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną.
V. Vitkauskas teigė, kad tai galėjo būti dronas. Jo vertinimu, galimos kelios tokio objekto patekimo į Lietuvą priežastys: jis galėjo būti nuklydęs arba susijęs su kontrabanda. NKVC vadovas priminė, kad vien šį mėnesį Lietuvos erdvėje buvo užfiksuoti 22 kontrabandiniai bepiločiai orlaiviai.
Taip pat neatmesta galimybė, kad skrydis galėjo būti vykdomas žvalgybos tikslais.
Į pagalbą pasitelkti NATO naikintuvai
Įtarus, kad į Lietuvą galėjo įskristi dronas, buvo paskelbtas oro pavojus Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Objektui patikrinti pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Atlikus patikrą nustatyta, kad radarų užfiksuotos atžymos buvo paukščių būrys, todėl oro pavojus atšauktas.
V. Vitkauskas teigė, kad panašių atvejų, kai iš pradžių įtariamas į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas, tačiau vėliau paaiškėja, jog grėsmės nebuvo, yra pasitaikę ir anksčiau. Jo teigimu, šįkart oro pajėgos, taip pat NATO gynybos misija, buvo suaktyvintos greitai, įvyko vizualinis kontaktas, o taktinių radarų duomenys leido nustatyti, kad ore buvo nepavojingas objektas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
