Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas didino reaguodamas į energijos kainų šoką, kuris stiprina infliacinį spaudimą. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nerimą kelia ne tik aukštas kainų augimas, bet ir jo trukmė.
Praėjusią savaitę ECB indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.
Pasak G. Šimkaus, infliacijos rizika yra akivaizdžiai išaugusi. Jo teigimu, nerimą kelia 3,3 proc. siekianti mėnesinė infliacija euro zonoje, kuri metų eigoje dar gali padidėti, taip pat užsitęsęs infliacijos laikotarpis.
Naujausios prognozės rodo, kad infliacija reikšmingą prognozių laikotarpio dalį išliks didesnė už nustatytą tikslą. Grynoji infliacija, apskaičiuojama neįtraukiant maisto ir degalų kainų, prognozių laikotarpio pabaigoje, 2028 metais, turėtų siekti 2,3 proc. ir viršyti tikslinį lygį.
G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad kuo ilgiau išlieka aukštos energijos kainos, tuo ilgiau stiprėja infliacijos spaudimas.
Energija ir paslaugos Lietuvoje labiausiai kelia kainas
Spręsdamas dėl palūkanų normų, ECB atsižvelgė į energijos kainų infliacijos rodiklius. Rugpjūtį jie siekė 14 proc. ir buvo didesni nei liepą, kai sudarė 10 proc.
LB vadovas prognozuoja, kad kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis. Lietuvoje infliaciją šiuo metu labiausiai didina energijos ir paslaugų kainos.
Jo teigimu, energijos kainų šokas palaiko nuolatinį infliacinį spaudimą. Grynoji infliacija kiek sumažėjo, tačiau jos viduje vyko pokyčių: prekių kainos šiek tiek kilo, o paslaugų infliacija mažėjo.
G. Šimkus teigė, kad infliacijos prognozės buvo padidintos, o pagrindiniu bendrosios infliacijos komponentu ir varomąja jėga šiuo metu išlieka energijos kainų augimas.
Jis pabrėžė, kad ECB pinigų politika negali tiesiogiai paveikti energijos kainų kilimo. Palūkanų normų sprendimais siekiama sušvelninti šio šoko poveikį kitų prekių ir paslaugų kainoms.
Pasak LB vadovo, svarbiausia užkirsti kelią tam, kad energijos kainų augimas neišplistų į visą ekonomiką, o atskirų prekių, pavyzdžiui, degalų, brangimas nevirstų visuotiniu prekių ir paslaugų kainų didėjimu. Taip pat siekiama išvengti atlyginimų ir kainų augimo spiralės.
Ekonomika atsparesnė, tačiau tai gali sustiprinti kainų spaudimą
Darbo rinka, G. Šimkaus teigimu, išlieka aktyvi, o nedarbo lygis tebėra rekordiškai žemas ir siekia 6,4 proc.
Be to, fiksuojamas gamybos augimas, didėja investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, o vartotojų pasitikėjimas stiprėja.
LB vadovas mano, kad ekonomika yra atsparesnė, nei buvo manyta anksčiau. Vis dėlto tai gali palengvinti kainų augimo persidavimą platesniam prekių ir paslaugų sektoriui.
Rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus. Infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršijo ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslą.
Šiemet ECB Valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas jau buvo padidinusi birželį.
Kiti ECB Tarybos posėdžiai šiais metais numatyti spalį ir gruodį.
