Daliai medikų, ypač slaugytojams, dabartinis darbo užmokestis kelia didelį nepasitenkinimą. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pripažįsta, kad ne visose įstaigose ministerija gali užtikrinti sutartų sprendimų įgyvendinimą. Tuo metu kai kurios ligoninės dėl augančių išlaidų stumiamos į deficitą, o kai kur jau kyla sunkumų atsiskaitant su vaistų tiekėjais.
Ministras teigia kartu su profesinėmis sąjungomis svarstantis kitokį medikų atlyginimų didinimo modelį – ilgainiui algų augimą susieti su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais.
Linas Kukuraitis (nuotr. Lukas Balandis) (BNS nuotr.)
Nors sveikatos sistemos kolektyvinėje šakos sutartyje numatytas medikų atlyginimų didinimas, jo praktinis įgyvendinimas, pasak ministro, priklauso nuo įstaigos pavaldumo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
L. Kukuraitis aiškino, kad sveikatos sistemoje yra universitetinio, regioninio ir savivaldybių pavaldumo įstaigų. Nacionalinė ministerija gali tiesiogiai daryti įtaką daliai jų, tačiau savivaldybių valdomose įstaigose jos galimybės yra ribotos. Todėl kolektyvinė sutartis formaliai vykdoma, tačiau konkrečios įstaigos sprendimai dėl atlyginimų gali būti priimami skirtingai.
Ne visur užtikrinamas net sutartas minimumas
Ministras priminė, kad medikų darbo užmokestis susideda iš kelių dalių, o kolektyvinėje šakos sutartyje susitariama dėl bazinio dydžio didinimo.
Jo teigimu, sutartas bazinis dydis privalo būti taikomas visiems darbdaviams pagal Darbo kodeksą. Nacionaliniu lygmeniu šio įsipareigojimo vykdymą galima vertinti per įstaigų vadovų veiklos rezultatus, tačiau savivaldybių sprendimų ministerija tiesiogiai užtikrinti negali.
Ministerija gali kreiptis į savivaldybes ir atkreipti jų dėmesį į atvejus, kai konkrečių gydytojų ar kitų medicinos specialistų atlyginimai neatitinka sutartų finansavimo nuostatų. L. Kukuraitis taip pat pabrėžė profesinių sąjungų vaidmenį keliant viešumon problemas dėl nepakankamo darbo užmokesčio ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
Pasak ministro, maždaug 7 proc. slaugytojų ir apie 1 proc. gydytojų neužtikrinamas net kolektyviniame susitarime nustatytas bazinis minimumas.
Augančios išlaidos ligonines stumia į minusą
L. Kukuraitis teigė, kad daliai įstaigų vis sunkiau subalansuoti biudžetus. Problema kartojasi jau kelerius metus: minimalus mėnesinis atlyginimas, su kuriuo siejamas atlyginimų augimas, didėja gerokai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.
Tuo metu už sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoms skiriamas finansavimas siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nes nuo jo priklauso ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimas.
Ministras pateikė pavyzdį: jeigu kitais metais minimali mėnesinė alga didėtų 11–12 proc., o vidutinis darbo užmokestis – 5–6 proc., įstaigoms būtų itin sunku finansuoti kolektyvinėje sutartyje numatytus atlyginimų pokyčius.
Kai kuriose įstaigose jau matyti, kad vien bazinio atlyginimo didinimas sukuria daugiau papildomų išlaidų, nei planuojama gauti dėl didesnio finansavimo. Dėl to dabartiniai susitarimai kai kurias ligonines automatiškai artina prie deficitinės padėties.
Atlyginimų augimą siūlo sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu
Viena iš svarstomų išeičių – ateityje medikų atlyginimų didėjimą susieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Šis rodiklis taip pat siejamas su PSDF, todėl, ministro vertinimu, toks modelis galėtų būti tvaresnis ir padėtų įstaigoms išvengti sprendimų, kuriais būtų bandoma apeiti kolektyvinės sutarties reikalavimus.
Šį pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerija aptaria su profesinėmis sąjungomis, tačiau kol kas dar nėra aišku, kaip pavyks suderinti galutinį sprendimą.
Ministras atkreipė dėmesį ir į kitą riziką: kai kuriose įstaigose darbo užmokestis sudaro daugiau nei 90 proc. viso biudžeto. Jei ši dalis toliau sparčiai didės, ligoninėms bus vis sunkiau vykdyti kitą veiklą.
Įstaigų vadovams tenka veikti didelės įtampos sąlygomis. Pasak L. Kukuraičio, kai kurios įstaigos jau nebegali įsigyti vaistų, nes dėl vėlavimo atsiskaityti su tiekėjais kyla grėsmė užtikrinti gydymo procesą. Ministro vertinimu, tokių situacijų sprendimai pirmiausia priklauso įstaigų vadovams ir administracijai.
