„Mere“ veiklą vykdžiusių bendrovių darbuotojų darbo ginčuose patvirtintos pirmosios dvi taikos sutartys. Iš viso darbo ginčų komisijoms (DGK) pateikti 77 prašymai, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Rugsėjo 11 d. duomenimis, daugiausia prašymų – 55 – buvo pateikta dėl parduotuvių tinklą valdžiusios bendrovės „Valientė“. Dar 19 prašymų susiję su „Litproduktai“, o 3 – su bendrove „Next Logistic“.
Be to, VDI gavo 26 skundus dėl šių įmonių veiklos: 17 dėl „Valientės“, 8 dėl „Litproduktų“ ir vieną dėl „Next Logistic“. Dviejuose su „Valiente“ susijusiuose procesuose DGK jau patvirtino taikos sutartis.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius teigė, kad pirmieji susitarimai rodo prasidėjusių darbo ginčų eigą ir galimybę konfliktus išspręsti šalims susitarus. Jo teigimu, darbuotojams, manantiems, kad jų teisės galėjo būti pažeistos, nederėtų vien laukti darbdavio sprendimo – jie turėtų pasinaudoti įstatymuose numatytomis teisių gynimo priemonėmis.
Kartu pabrėžiama, kad pirmosios taikos sutartys nereiškia, jog visi likę ginčai bus išspręsti tokiu pat būdu. Kiekvieno darbuotojo aplinkybės vertinamos atskirai.
VDI primena, kad kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbo, jis privalo priimti Darbo kodeksą atitinkantį sprendimą, pavyzdžiui, tinkamai įforminti prastovą. Už pirmąją prastovos dieną mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, už antrąją ir trečiąją dienas – du trečdaliai, o už vėlesnį laikotarpį – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Inspekcija darbuotojus taip pat ragina nepriimti skuboto sprendimo išeiti iš darbo savo noru. Nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo gali priklausyti teisė į išeitinę išmoką ir kitas garantijas. Jei sutartis darbuotojo iniciatyva nutraukiama be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama.
Įmonės lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų savaime nepanaikina darbuotojo teisės reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ar kitų jam priklausančių mokėjimų. Ar konkretūs mokėjimai gali būti atlikti iš įšaldytų lėšų, sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Dėl neišmokėto atlyginimo, prastovos apmokėjimo ir kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų galima kreiptis į DGK. Kilus neaiškumų dėl konkrečios situacijos, VDI rekomenduoja prieš nutraukiant darbo sutartį pasikonsultuoti su inspekcija.
Sankcijos uždarė „Mere“ parduotuves
ELTA primena, kad liepos pabaigoje Europos Sąjunga (ES) sankcijas pritaikė „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams, valdantiems ir Lietuvoje veikusio „Mere“ prekės ženklo parduotuves.
Į 21-ąjį ES sankcijų paketą įtrauktiems asmenims priklauso daugiau kaip 2,2 tūkst. parduotuvių Rusijoje ir kitose šalyse. Jos veikia su prekių ženklais „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“. Tarp šių asmenų yra Sergejus Šnaideris.
Nuo liepos 23 d. visos šių asmenų lėšos ir turtas ES turi būti įšaldyti, taip pat draudžiama jiems suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.
Liepos 24 d., paskelbus informaciją apie sankcijas „Mere“ valdytojams, Lietuvoje netikėtai uždarytos šio tinklo parduotuvės.
Vėliau Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į FNTT, kad ši įvertintų, ar į ES sankcijų paketą įtraukti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar joms neturėtų būti taikomi ribojimai.
Rugpjūčio pradžioje FNTT įšaldė Lietuvoje „Mere“ tinklą valdžiusios bendrovės „Valientė“ lėšas. Taip pat buvo įšaldytos „Litproduktai“ ir „Next Logistic“ lėšos. FNTT nurodė, kad šios įmonės taip pat susijusios su į ES sankcijų sąrašą įtrauktu verslininku ir netiesioginiu „Mere“ valdytoju S. Šnaideriu.
Dalį patalpų, kuriose veikė „Mere“ parduotuvės, ketina perimti naujas prekybos tinklas „Marytė retail“, vadovaujamas verslininko Povilo Ugianskio.
Latvijos Finansinės žvalgybos tarnybos (FIU) teigimu, S. Šnaideris į ES sankcijų sąrašą įtrauktas dėl materialinės ar finansinės paramos veiklai, pažeidžiančiai arba keliančiai grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
