Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pripažinti, kad hibridinės atakos gali būti viena iš karo formų. Europarlamentarai taip pat ragina neapsiriboti reagavimu į tokius veiksmus, o aktyviai juos atgrasyti, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Trečiadienį Strasbūre priimtai rezoliucijai dėl hibridinio karo, ES teritorinio vientisumo ir svarbios infrastruktūros apsaugos saugumo bei gynybos srityje pritarė 470 EP narių. 129 balsavo prieš, o 62 susilaikė.
Rezoliucijoje hibridinės operacijos apibūdinamos kaip tyčiniai ir koordinuoti valstybių veiksmai, vykdomi keliose srityse vienu metu, taip pat pasitelkiant nevalstybinius veikėjus, tarpininkus ir patikėtinius. Tokios operacijos organizuojamos taip, kad atrodytų kaip pavieniai incidentai ir neperžengtų ginkluoto konflikto ribos, tačiau jų padariniai gali prilygti konvencinei agresijai.
Dėl to Europos Parlamentas ragina ES bei jos valstybes nares pripažinti hibridinius veiksmus karo forma nepaisant to, ar juos vykdant naudojama konvencinė jėga.
Didžiausia valstybės remiama hibridine grėsme Europos Sąjungai EP įvardijo Rusiją. Pasak europarlamentarų, Maskva veikia pati arba per kontroliuojamus subjektus ir tarpininkus, įskaitant Baltarusiją.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos vykdomas hibridines kampanijas. Be to, minimos teroristinės bei nusikalstamos grupuotės, privačios karinės bendrovės, oligarchų tinklai ir kiti nevalstybiniai veikėjai.
Europarlamentarų teigimu, Rusija siekia skaldyti Europos vienybę, silpninti demokratines institucijas, didinti politinę įtampą, kurstyti baimę ir nepasitikėjimą, mažinti ES gynybinį pasirengimą bei kenkti paramai Ukrainai. Todėl ES raginama pereiti prie aktyvios strategijos, kuri padėtų sužlugdyti hibridines operacijas, atgrasyti jų rengėjus ir padidinti priešiškų veiksmų kainą.
Už suvereniteto pažeidimus siūloma atsakyti
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad bet koks ES valstybių narių suvereniteto pažeidimas turi sulaukti veiksmingų, proporcingų ir koordinuotų atsakomųjų priemonių.
Europarlamentarai siūlo parengti įvairius sektorius apimantį kovos su hibridiniu karu planą, stiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą, nustatyti aiškius reagavimo protokolus ir numatyti proporcingas priemones pagal priešiškų veiksmų mastą.
Taip pat siūloma įsteigti bendrą Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos priemonių koordinavimo centrą.
EP ragina parengti mechanizmą, kuris leistų taikyti ES sutarties abipusės gynybos išlygą ne tik ginkluotos agresijos, bet ir ypač sunkių hibridinių scenarijų atvejais.
Rezoliucijoje teigiama, kad kai kurios Rusijos hibridinės atakos turi valstybės remiamo terorizmo požymių. Todėl siūloma nedelsiant sukurti atskirą horizontalų ES sankcijų režimą kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
Europarlamentarai taip pat pasmerkė sistemingus neteisėtus Rusijos dronų skrydžius ir tarpvalstybines provokacijas prieš ES rytinio sparno valstybes. Europos Komisija raginama 2028–2034 metų ES biudžete numatyti tikslinį finansavimą išorės sienų apsaugai bei dronų aptikimo sistemoms prie oro uostų, energetikos objektų ir transporto mazgų.
EP pabrėžia strateginę būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų partneriais. Valstybės narės raginamos sistemingai perimti Ukrainos patirtį užtikrinant svarbiausių paslaugų teikimą, vyriausybės veiklos tęstinumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą užsitęsusių atakų metu.
Rezoliuciją Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto vardu parengė Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Anksčiau ji yra teigusi, kad dėl galimos eskalacijos baimės ES tik skatina Rusiją išbandyti naujas ribas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
