Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui padarė Žemaitijoje ir Vakarų Lietuvoje. Ūkininkai teigia, kad po vandeniu atsidūrė dalis dar nenuimto derliaus, nukentėjo kviečiai ir pupos, o dėl įmirkusių laukų vėluoja žieminių rapsų sėja. Gyvulininkystės ūkiams papildomų problemų kelia ir užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas.
Pasak G. Špakausko, sudėtingiausia padėtis susidarė Žemaitijoje, kur iškrito daugiausia kritulių, lydimų stipraus vėjo. Kadangi dalis augalininkystės ūkių dar nebuvo baigę javapjūtės, laukuose likęs derlius buvo pažeistas.
Labiausiai nukentėjo kviečiai. Kai kurie grūdai, iki audros atitikę maistinės kokybės reikalavimus, gali būti tinkami tik pašarams. Išlaužytos ir išguldytos pupos, o permirkę laukai sutrikdė žieminių rapsų sėją.
LŪS vadovas teigė, kad ūkininkai dabar kaip tik turėtų sėti rapsus, tačiau į laukus dėl jų būklės negalės įvažiuoti dar keletą dienų ar net iki savaitės. Todėl sėja vėluos, o kai kuriais atvejais ją apskritai gali būti nebeapsimokėti vykdyti.
Nuostolius didina ir elektros tiekimo sutrikimai, ypač mažesniuose gyvulininkystės ūkiuose, kurie neturi pakankamai galingų generatorių. Dėl elektros trūkumo nebuvo įmanoma laiku pamelžti visų karvių, todėl patirta tiesioginių nuostolių.
Problemų kyla ir augalininkystės ūkiams. Kai kurie jų džiovyklas buvo palikę veikti visą parą, tačiau dingus elektrai darbai sustojo. Jei džiovykla tuo metu buvo pakrauta ir įkaitusi, gali būti sugadinti ir grūdai.
G. Špakausko teigimu, ne visi ūkiai turi generatorius, o dideliems ūkiams reikia galingos ir brangios įrangos. Tikslų audros padarytos žalos mastą kol kas nustatyti per anksti: dalyje Lietuvos elektros tiekimas dar neatkurtas, o ūkininkai tik skaičiuoja praradimus.
Jis pabrėžė, kad net ir 10 proc. laukuose likusio nenuimto derliaus gali sudaryti visą ūkio pelną. Jei jo nepavyks nuimti arba tai bus įmanoma tik labai sudėtingomis sąlygomis, ūkininkas gali prarasti visas planuotas pajamas.
Valstybės paramos galimybes LŪS vadovas vertino skeptiškai. Jo teigimu, po ankstesnių energetinių krizių fondai jau maksimaliai išnaudoti, todėl pagalbos būtų galima tikėtis nebent būtų atidarytas krizių rezervas.
Vakarų Lietuvoje laukai skęsta
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas taip pat nurodė, kad šiuo metu sunkiausia padėtis yra Vakarų Lietuvoje. Dalis ūkininkų dar nebuvo baigę derliaus nuėmimo.
A. Vanagas situaciją apibūdino kaip itin neraminančią: Vakarų Lietuvoje laukai skęsta, o ūkininkai juokauja, kad pajūris pasislinko 100 kilometrų į Lietuvos gilumą. Laukuose dar liko vasarinių miežių ir kviečių, o dėl gausių kritulių į juos buvo sunku įvažiuoti dar prieš savaitgalio audrą.
Po audros įvažiavimas į laukus, jo vertinimu, bus atidėtas mažiausiai savaitei, jei tuo metu orai leis laukams išdžiūti. Likusio derliaus kokybė dėl permirkimo taip pat greičiausiai bus prastesnė.
Nerimo kelia ir žieminių rapsų pasėliai. Jau apsėtų plotų dygimo sąlygos gali būti sudėtingos, o įmirkusios žemės ūkininkai negali apsėti likusių plotų. A. Vanagas situaciją palygino su praėjusiais metais, kai Lietuvoje nebuvo pasėtas planuotas rapsų plotas ir jį teko pakeisti kitomis kultūromis.
Tikslesnis žalos mastas paaiškės vėliau, nes jos registravimas dar tik prasidėjo. Vietose, kur tyvuliuoja vanduo ir pasėliai yra apsemti, viso derliaus, tikėtina, nuimti nepavyks.
A. Vanago teigimu, Lietuvoje paprastai apdraudžiama maždaug trečdalis pasėlių plotų, o du trečdaliai lieka neapdrausti. Jis ragino drausti pasėlius nuo tokių stichinių nelaimių, nes draudimas, nors ir nekompensuoja viso pelno, gali padengti bent dalį nuostolių.
Kokią dalį žalos šį kartą kompensuos draudikai, priklausys nuo konkrečių sutarčių, jose nurodytų draudimo sumų ir laukuose nustatyto nuostolių dydžio.
Per šeštadienį kilusią audrą Lietuvoje virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros buvo likę daugiau nei 268 tūkst. gyventojų.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros vis dar neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį visoje Lietuvoje 2 tūkst. 525 kartus vyko šalinti per audrą nuvirtusių medžių. Vilniaus regione jie buvo iškviesti 387 kartus.
