Prasidėjus pasirengimui naujiems mokslo metams, šeimos skaičiuoja ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ir avalynei. Ne mažiau svarbus tampa ir vaikų užimtumas, kuris, pasirinkus kelis būrelius ar papildomų priemonių reikalaujančias veiklas, gali gerokai padidinti mėnesio biudžeto išlaidas.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis nuolat didėja. 2021–2022 mokslo metais tokius užsiėmimus lankė 61,9 proc. mokinių, o 2025–2026 mokslo metais – 71,9 proc.
Tai sudaro apie 252 tūkst. iš 350 tūkst. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Didžiausio populiarumo ir toliau sulaukia sporto veiklos. 2025 m. lapkričio 30 d. duomenimis, sporto krypties NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose dalyvavo 33,8 proc. mokinių. Muzikos užsiėmimus lankė 14,3 proc., choreografiją ir šokį – 10,3 proc., dailę – 9,7 proc. mokinių.
Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ atstovai pastebi, kad vaikus vis labiau domina ir amatai. Tarp dažniau pasirenkamų veiklų – kulinarija bei žvejyba. Po Dainų šventės, centro teigimu, išaugo susidomėjimas tautiniais šokiais, todėl į šiuos užsiėmimus susidarė eilės.
Vienas būrelis gali kainuoti beveik 80 eurų
Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ vadovė Lina Jankauskaitė sako, kad 2026–2027 mokslo metais grupinių užsiėmimų kaina priklausys nuo veiklos ir to, kaip dažnai vaikas ją lankys.
Užsiėmimai kartą per savaitę kainuos 35–50 eurų per mėnesį, o vykstantys du kartus per savaitę – 45–70 eurų. Individuali fortepijono, vokalo arba arfos pamoka atsieis maždaug 30–35 eurus.
Šie įkainiai pateikiami dar neįvertinus neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) finansavimo. L. Jankauskaitė pabrėžia, kad šiemet mokestis išliks toks pats kaip praėjusiais mokslo metais.
„Hobiverse“ būrelių kainos siekia nuo 35 iki 75 eurų per mėnesį. Centro atstovų teigimu, prieš naujus mokslo metus jos taip pat nebuvo keliamos.
„Hobiverse“ išorinės komunikacijos projektų vadovė Akvilė Grigaitytė nurodo, kad visos veiklos ir šį sezoną kainuoja tiek pat, kiek praėjusį.
„Robotikos akademijoje“ darželinukams skirti užsiėmimai kainuos nuo 39 iki 69 eurų per mėnesį, o mokyklinio amžiaus vaikams – nuo 51 iki 79 eurų.
„Robotikos akademijos“ direktorė Evelina Burokė aiškina, kad įkainiai priklauso ir nuo vietovės: kaimiškose vietovėse jie mažesni, o didmiesčiuose – didesni.
Pasak E. Burokės, nuo praėjusių metų kainos pakito daugiausia keliais eurais, nes siekiama išlaikyti stabilumą ir didinti paslaugų prieinamumą. Įkainiams įtakos turi investicijos į naują įrangą ir mentorių atlyginimai.
Vis dėlto dalis „Robotikos akademijos“ klientų moka mažiau. Anksčiau užsiregistravusiems taikomos nuolaidos, ilgiau būrelius lankantys vaikai gali pasinaudoti lojalumo programa, o šeimoms, leidžiančioms į užsiėmimus du ar daugiau vaikų, suteikiamos papildomos nuolaidos.
E. Burokės skaičiavimu, dėl šių priemonių vidutinė kliento sumokama suma yra maždaug 10–15 proc. mažesnė už standartinę kainą.
Papildomos išlaidos gali atsirasti ir vėliau
Planuodami šeimos biudžetą tėvai turėtų įvertinti, kad ne visos su būreliu susijusios išlaidos apsiriboja mėnesiniu mokesčiu.
„Taškius“ vadovės teigimu, papildomos išlaidos priklauso nuo pasirinktos veiklos. Pavyzdžiui, muzikos besimokančiam vaikui ilgainiui gali prireikti įsigyti arba išsinuomoti instrumentą.
Intensyviau sportuojant ir dalyvaujant varžybose gali tekti mokėti starto ar turnyrų mokesčius, įsigyti komandos aprangą, apmokėti keliones bei kitas su varžybomis susijusias išlaidas.
„Robotikos akademiją“ lankančių vaikų šeimoms už užsiėmimuose naudojamas priemones papildomai mokėti nereikia. Organizacija suteikia LEGO priemones, planšetinius kompiuterius ir virtualiosios realybės įrangą.
NVŠ krepšelis gali siekti 25 eurus
2026 m. NVŠ tiksliniam finansavimui iš valstybės biudžeto numatyta 25 mln. eurų – tokia pati suma buvo skirta ir 2025 m.
Įprastai vienam mokiniui per mėnesį skiriama 15–25 eurų NVŠ krepšelio suma. Nacionalinius prioritetus atitinkančioms programoms skiriama 25 eurai, o kitoms programoms konkrečią sumą nustato savivaldybė.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti skiriami du NVŠ krepšeliai.
Finansavimo gali siekti visi mokiniai, pasirinkę akredituotą NVŠ programą. Tačiau jei norinčiųjų yra daugiau nei leidžia turimos lėšos, krepšelis skiriamas atsižvelgiant į nustatytus pirmumo kriterijus.
Svarbu ir tai, kad finansavimas skiriamas tik vienai mokinio pasirinktai programai. Jei vaikas lanko kelis būrelius, NVŠ krepšelis gali būti panaudotas tik vienam jų, o už likusias veiklas tėvai turi mokėti visą kainą.
„Hobiverse“ atkreipia dėmesį, kad ne visoms centro veikloms taikomas NVŠ finansavimas, be to, krepšelių skaičius yra ribotas.
NVŠ finansuojamos ir kai kurios „Taškiaus“ programos. Tuo metu visos „Robotikos akademijos“ programos yra akredituotos tokiam finansavimui gauti.
Priėmimas keliasi į bendrą sistemą
Nuo 2026–2027 mokslo metų keisis NVŠ krepšelio administravimo tvarka. Daugumoje savivaldybių priėmimas į NVŠ krepšelio lėšomis finansuojamas programas pirmą kartą vyks per centralizuotą švietimo programų priėmimo informacinę sistemą „Mokausi Lietuva“.
LINEŠA teigia, kad tėvai vienoje platformoje galės peržiūrėti ir palyginti būrelius, pateikti prašymą, pasitikrinti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis ir kokią sumą reikės sumokėti, taip pat elektroniniu būdu pasirašyti mokymo sutartį.
Vis dėlto „Robotikos akademija“ naująją sistemą vertina ne tik teigiamai. E. Burokė nurodo, kad šiemet organizacijai kyla sunkumų bendradarbiaujant su „Mokausi Lietuva“. Jos teigimu, didieji NVŠ paslaugų teikėjai jau naudoja integruotas sistemas, todėl papildomi administraciniai procesai didina sąnaudas.
E. Burokė skaičiuoja, kad vien NVŠ administravimui kiekvienoje savivaldybėje organizacijai reikia bent vieno papildomo etato.
Renkantis būrelį svarbi ne tik kaina
„Taškiaus“ vadovė pastebi, kad tėvai vis atidžiau planuoja vaikų užimtumui skiriamą biudžetą.
Jie dažniau klausia apie NVŠ finansavimą, nuolaidas keliems tos pačios šeimos vaikams ir pagalbą finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms. Taip pat domimasi, ar mokestis perskaičiuojamas vaikui susirgus arba ilgesnį laiką negalint lankyti užsiėmimų.
„Hobiverse“ atstovai tokio pokyčio nefiksuoja ir nesako pastebėję, kad dėl kainų tėvai vaikams imtų rinktis kitokias veiklas. Anot A. Grigaitytės, vaikai vis tiek renkasi užsiėmimus, kuriuose gali geriausiai atskleisti savo talentus.
„Robotikos akademijos“ direktorės E. Burokės teigimu, šeimos pirmiausia vertina būrelio vietą: ar jį patogu pasiekti, ar veikla vyksta mokykloje arba netoli namų. Tik vėliau atsižvelgiama į kainą ir užsiėmimo turinį.
Jos vertinimu, šeimos vis dažniau pirmenybę teikia veiklų kokybei, o ne dideliam lankomų būrelių skaičiui. E. Burokės manymu, tai leidžia vaikams geriau susitelkti ir gauti kokybiškesnį ugdymą.
LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus pripažįsta, kad būrelių kaina gali riboti šeimos galimybes leisti vaiką į kelias veiklas.
Jo teigimu, tai ypač aktualu šeimoms, auginančioms kelis vaikus, taip pat tais atvejais, kai vienas vaikas nori lankyti kelis mokamus užsiėmimus.
