Generalinei prokuratūrai paskelbus apie seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teigė, kad tokie atvejai Bažnyčioje yra rimta problema, tačiau nėra pagrindinė seksualinio smurto prieš nepilnamečius dalis.
Penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams G. Grušas sakė, kad ši problema Bažnyčiai yra pažįstama, tačiau, remiantis anksčiau popiežiaus Pranciškaus išsakyta pozicija, daugiausia tokių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje.
Popiežius Pranciškus yra pabrėžęs, kad dvasininkų nusikaltimai ir ydos Bažnyčiai yra didelė gėda. Vis dėlto seksualinis smurtas prieš vaikus, jo teigimu, yra platesnis visuomenės reiškinys, pasitaikantis ir šeimose bei tarp artimų žmonių.
G. Grušas tvirtino, kad pasauliniai statistiniai duomenys rodo Bažnyčioje įvykdomų nusikaltimų dalį esant gerokai mažesnę, palyginti su bendru seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičiumi. Jis pridūrė, kad tokią pačią tendenciją Lietuvoje patvirtina ir Generalinės prokuratūros pateikiama statistika.
Arkivyskupo teigimu, pastaruosius trejus metus Bažnyčioje nuosekliai kuriama saugi aplinka vaikams ir jaunimui. Per šį laikotarpį mokymus jau baigė maždaug 600–700 žmonių.
Šiuo metu mokomi ir su jaunimu tiesiogiai dirbantys specialistai. Jie turi išmokti atpažinti nesaugią aplinką, taip pat žinoti, kaip elgtis pastebėjus galimo smurto požymius. Jaunimui aiškinama, kas yra saugi aplinka, kur kreiptis pasijutus nesaugiai ir ką daryti pastebėjus galimą pažeidimą.
G. Grušas priminė, kad prieš trejus metus Bažnyčioje patvirtintos saugios aplinkos gairės nustato veiksmų seką gavus skundą ar informaciją apie galimą pažeidimą. Jo vertinimu, ši sistema jau pradeda veikti ir duoti rezultatų.
Jeigu nustatomas bažnytinis nusižengimas, klausimas gali būti perduotas Bažnyčios tribunolui. Įtarus nusikaltimą, informacija turi būti perduodama teisėsaugos institucijoms.
Ragina apie galimą smurtą pranešti nedelsiant
Arkivyskupas paragino žmones, kurie patyrė galimus pažeidimus arba juos pastebėjo, nedelsti ir apie tai pranešti. Jis nurodė, kad Vilniaus arkivyskupijos elektroniniu paštu galima kreiptis pagalbos, būti išklausytiems ir inicijuoti tyrimą.
Vertindamas siūlymus atlikti platesnį nepriklausomą tyrimą dėl seksualinio smurto Bažnyčioje, G. Grušas sakė, kad pirmiausia būtina reaguoti į esamą situaciją. Ilgalaikio tyrimo modelį, jo manymu, reikėtų rengti tinkamai pasiruošus.
Arkivyskupas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti greitą pagalbą galimoms aukoms ir sudaryti sąlygas žmonėms drąsiai pranešti apie tai, ką patyrė ar pastebėjo.
G. Grušas teigė sieksiantis atkurti visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia, nors pripažino sulaukiantis kritikos dėl institucijos veiksmų. Artimiausiomis savaitėmis jis planuoja susitikti su kunigais ir dekanatais bei aptarti papildomas priemones, kurios galėtų sustiprinti vaikų ir jaunimo apsaugą parapijose.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje, pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamų kunigų viešai įvardyti atsisako. Šaltinio duomenimis, tai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
