Krašto apsaugos ministerijai nusprendus iki kitų metų pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą nuo galimų dronų atakų, sabotažo ir kitų hibridinių grėsmių, energetikos objektuose diegiamos fizinės bei elektroninės saugumo priemonės, kaupiamas avarinės įrangos rezervas. Kai kuriuose strateginiuose objektuose jau naudojamos bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos.
Energetikos ministerija nurodo, kad tokia įranga šiuo metu veikia keturiuose strategiškai svarbiuose objektuose, o dar penkiose vietose jos diegimas baigiamas. Be to, stiprinama objektų perimetro apsauga, diegiami elektroninės saugos sprendimai ir rengiamasi darbui kritinėmis sąlygomis.
Ministerijos teigimu, siekiama didinti ne tik atskirų objektų apsaugą, bet ir visos energetikos sistemos atsparumą. Tuo norima užtikrinti, kad net smarkiai apgadinus ar sunaikinus didelę dalį energetikos infrastruktūros energijos tiekimas nebūtų visiškai nutrauktas.
Energetikos ministerijos komunikacijos skyrius Eltai teigė, kad keliami papildomi saugumo tikslai, jog atskiri Lietuvos regionai energetikos srityje galėtų veikti savarankiškai. Tokiu atveju net nuo pagrindinio tinklo atjungti regionai galėtų patys užsitikrinti elektros energijos tiekimą.
Institucija taip pat pabrėžė būtinybę išnaudoti autonominių ir hibridinių saulės elektrinių bei energijos kaupiklių sistemas, priklausančias atskiriems gaminantiems vartotojams, ir skatinti jų plėtrą.
Šiuo metu Energetikos ministerija rengia išsamesnius planus, kuriuose bus numatyti konkretūs šių sprendimų įgyvendinimo žingsniai. Atitinkamų teisės aktų projektus ministerija ketina pateikti rudens sesijoje.
Apsaugą stiprina ir infrastruktūros valdytojai
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia savo atsparumo programoje įgyvendinanti 15 projektų, apimančių daugiau kaip 150 atskirų priemonių.
Jos apima kritinės įrangos ir objektų perimetro fizinę apsaugą, stebėjimo sistemas, patekimo kontrolę, kibernetinio saugumo stiprinimą ir įrangos atsargų papildymą.
Dėl nacionalinio saugumo priežasčių dalis informacijos apie saugomus objektus bei konkrečias jų apsaugos priemones neviešinama. Vis dėlto „Litgrid“ Eltai teigia esanti užtikrinta, kad vienam įrenginiui atsijungus ar sugedus per ataką, elektros tiekimas vartotojams nebūtų nutrauktas.
Bendrovė taip pat nurodo sukaupusi ir toliau kaupianti finansinį rezervą, kuris leistų atkurti įrangą sugedus ar sunaikinus daugeliui komponentų.
Pasak „Litgrid“, tikslas nėra visiškai apsisaugoti nuo kiekvienos įmanomos grėsmės. Svarbiausia – mažinti rizikas, užtikrinti kritinių funkcijų tęstinumą ir sudaryti sąlygas kuo greičiau atkurti infrastruktūros veiklą po incidento.
Operatorė teigia, kad didžioji dalis dabartinių investicijų į perdavimo tinklo atsparumą skiriama sprendimams, kurie padėtų išvengti svarbių objektų praradimo. Bendrovės vertinimu, tai turėtų būti pagrindinis prioritetas.
Valstybinė naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė „KN Energies“ pažymi, kad energetikos infrastruktūros atsparumą didina ir alternatyvūs energijos tiekimo keliai.
Bendrovė valdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“, tačiau dujų tiekimas Lietuvai gali būti užtikrinamas ir per GIPL jungtį su Lenkija, jungtį su Latvija bei Latvijoje esančią Inčukalnio požeminę dujų saugyklą.
Prireikus regione būtų galima pasinaudoti ir platesnėmis tiekimo galimybėmis, tarp jų – Suomijoje esančiu Inkoo SGD terminalu, nurodo „KN Energies“.
Elektros srityje Lietuva turi jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija, taip pat rezervinių gamybos pajėgumų. Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai šaliai reikalingos elektros energijos jau pagaminama iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Litgrid“ Lietuvoje įgyvendinamiems papildomo infrastruktūros atsparumo projektams gavo 22 mln. eurų Europos Komisijos finansavimą iš „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos. Iš viso Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių atsparumo projektams skirta 113 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija tuo metu nurodo, kad sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsauga neturės įtakos bendram Lietuvos kariuomenės personalo finansavimui, skiriamam iš ministerijos asignavimų.
Kodėl buvo sustiprinta apsauga?
ELTA skelbė, kad rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė apie Lietuvos žvalgybos turimą informaciją, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos regione. Tačiau sprendimas dėl jų dar nepriimtas, o konkreti data nėra žinoma.
Ministro teigimu, Kremlius svarsto galimus veiksmus prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad Rusija tokioms operacijoms galėtų panaudoti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju būtų siekiama sudaryti įspūdį, kad veiksmus įvykdė ne Rusija, o kita valstybė – tai vadinama „svetimos vėliavos“ operacija.
Reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva strateginių objektų apsaugą sustiprino neribotam laikui.
Tarp saugomų objektų yra Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, Alytaus skirstykloje esanti „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija, Alytaus rajone esanti transformatorių pastotė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
