Rusija, pasitelkdama radioelektroninės kovos priemones ir klastodama GPS signalus, gali nukreipti Ukrainos dronus į NATO valstybių oro erdvę, skelbia „The Times“, kurį cituoja UNIAN.
Publikacijoje remiamasi Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos ir buvusio aukšto rango Latvijos gynybos ministerijos pareigūno Martinso Vargulio pareiškimais.
Dronai atsidūrė keturių NATO šalių oro erdvėje
Turima informacija rodo, kad nuo kovo, kai Ukraina suintensyvino smūgius Sankt Peterburgo apylinkėse, mažiausiai dešimt dronų dėl radioelektroninės kovos poveikio galėjo nukrypti nuo numatyto maršruto. Jie pateko į Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Suomijos oro erdvę.
Kol kas nepranešta apie per šiuos incidentus žuvusius ar sužeistus žmones. Fiksuoti vos keli nedidelės žalos infrastruktūrai atvejai: Estijoje buvo apgadinta elektrinė, o Latvijoje – naftos saugykla.
NATO valstybėse nerimaujama, kad tokie įvykiai gali būti ne atsitiktiniai. Kaip teigiama straipsnyje, Rusija galėjo naudoti GPS koordinačių klastojimo sistemas ir sąmoningai pakeisti dronų skrydžio kryptį. Lenkija ir Lietuva taip pat perspėjo, kad Maskva gali rinkti perimtus Ukrainos dronus, kad vėliau surengtų provokaciją prieš kurią nors Aljanso šalį.
Dronų incidentai – platesnės veiklos dalis
M. Tsahknos vertinimu, dronų atvejai gali būti platesnės Rusijos kampanijos prieš Europos valstybes elementas. Pasak jo, ši veikla apima sabotažą, kibernetines atakas ir migracijos išnaudojimą kaip spaudimo priemonę.
Estijos ministras teigė, kad dalis tokių veiksmų gali būti skirta NATO silpnosioms vietoms nustatyti arba pasirengti būsimiems veiksmams. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ne kiekviena hibridinė operacija turėtų būti automatiškai laikoma pasiruošimu kariniam puolimui prieš Aljansą. Jo teigimu, būtinas budrumas, bet ne panika, nes NATO atgrasymo politika veikia ir Rusija tai supranta.
M. Tsahkna taip pat paragino Aljanso šalis būti pasirengusias įvairioms Rusijos manipuliacijoms visoje NATO teritorijoje, tačiau kartu nevertinti kiekvieno incidento kaip tiesioginio pasirengimo karui.
M. Vargulis svarsto, kad Rusija galėjo suprasti, jog pavienių dronų siuntimas į rytinį NATO sparną sukelia didelę sumaištį ir nereikalauja didelių išlaidų. Gegužę Latvijoje įvykęs vienas toks incidentas tapo vienu iš veiksnių, prisidėjusių prie koalicinės vyriausybės žlugimo.
