Energetikos ministras Lukas Savickas ir viceministrė Karolina Štelmokaitė antradienį Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais diskutavo apie energetikos tinklų atsparumo finansavimą ir spartesnę paramą Ukrainai.
Energetikos ministerijos duomenimis, vizito metu surengti susitikimai su Europos Komisijos energetikos ir būsto komisaru Danu Jorgensenu, pasirengimo krizėms komisare Hadja Lahbib (Hadža Labib), Europos Vadovų Tarybos pirmininko kabineto vadovu Pedro Lourtie (Pedro Lurtjė), Europos Parlamento nariais bei Europos Komisijos generalinių direktoratų vadovais.
Per pokalbius pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai energetikos srityje, aptartas Bendrijos energetikos rinkos stiprinimas ir ilgalaikė parama Ukrainos bei Moldovos energetikos sektoriams. Taip pat nagrinėta, kaip paspartinti pagalbos Ukrainai teikimą.
L. Savickas teigė, kad Lietuva energetinio saugumo ir infrastruktūros apsaugos srityse nuosekliai rodo lyderystę. Pasak ministro, Briuselyje kalbėta apie ES finansavimą Lietuvos vietos tinklų atsparumui didinti ir imtasi konkrečių veiksmų, kad parama Ukrainai būtų pristatoma greičiau.
Susitikime su P. Lourtie daugiausia dėmesio skirta būsimam daugiametiam ES biudžetui ir tolesniam Ignalinos AE uždarymo finansavimui. Taip pat aptartas Rusijos „šešėlinio laivyno“ ribojimas, priklausomybės nuo kiniškų technologijų energetikos srityje mažinimas ir visiškas Rusijos energijos išteklių importo į ES atsisakymas.
Ministerija nurodė, kad Lietuva pasirengusi Ukrainai perduoti 19 didelių transformatorių, kurie būtų naudojami Rusijos sunaikintai energetikos infrastruktūrai atkurti.
Kalbėdamas su H. Lahbib, energetikos ministras pabrėžė, kad dabartinės ES procedūros, skirtos perduodamai įrangai finansuoti, prieš artėjant žiemai veikia pernelyg lėtai. L. Savickas pasiūlė sutrumpinti vertinimo terminus ir įdiegti bendrą išmontavimo bei transportavimo išlaidų finansavimo modelį.
Susitikime su D. Jorgensenu Lietuva paragino Europos Komisiją sparčiau pateikti pasiūlymą dėl visiško rusiškos naftos importo atsisakymo. Lietuvos pozicija grindžiama tuo, kad pajamos iš naftos Maskvai tiesiogiai padeda finansuoti karą Ukrainoje.
Lietuva taip pat siekia, kad derybose dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) nebūtų apkarpytas energetikai numatytas finansavimas ir būtų išsaugotos galimybės įgyvendinti strateginius projektus.
Be to, šalis siūlo Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) reglamente numatyti atskirą finansavimo eilutę kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai.
Kaip birželį skelbė BNS, Baltijos valstybės siekia, kad kritinių elektros įrangos atsargų rezervas pagal šį reglamentą būtų papildomas Europos lėšomis. Taip būtų išvengta išlaidų perkėlimo galutiniams elektros vartotojams.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Ministerija pabrėžia, kad tuo metu energetikos srityje prasidės svarbus teisėkūros etapas, nes įsibėgės reikšmingų Bendrijos teisės aktų priėmimas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
