Kai kuriose Europos valstybėse žmonės jau dirba iki 67 metų ar dar ilgiau. Apie galimą pensinio amžiaus ilginimą diskutuojama ir Lietuvoje, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien amžiaus ribos pakėlimas neišspręstų ilgalaikių šalies problemų.
Pensija, pensijos, pensininkai. Asociatyvi nuotrauka (Canva nuotr.)
Prieš ilginant pensinį amžių būtini „namų darbai“
Profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, kad apie pensinio amžiaus didinimą nereikėtų rimtai kalbėti tol, kol nebus pasirūpinta tuo, kad vyresni žmonės darbo rinkoje jaustųsi saugiau.
Anot jo, reikėtų didinti pensinio amžiaus sulaukusių žmonių patrauklumą darbdaviams. Tam mechanizmus esą būtų galima pradėti taikyti jau nuo 60 metų – padėti žmonėms susirasti darbą ir išlikti jame.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad darbo rasti tampa sunkiau jau nuo 60 metų, o kai kuriais vertinimais – net nuo 50-ies. Nors šalyje trūksta darbuotojų, vyresni žmonės vis tiek susiduria su įvairiomis kliūtimis.
Jei sunkumai yra objektyvūs, valstybė galėtų didinti paskatas darbdaviams ir patiems vyresniems žmonėms, investuoti į jų kvalifikaciją bei sveikatos apsaugą. Pasak B. Gruževskio, tokie pasiūlymai ministerijai pateikti jau prieš penkerius ar septynerius metus.
Jo vertinimu, būtina kurti vyresniems žmonėms patrauklesnę darbo rinką. Nors bendras dirbančiųjų skaičius gali mažėti, dirbančių pensininkų dalis ateityje galėtų augti.
B. Gruževskis pabrėžė, kad vien raginimas žmonėms dirbti ilgiau visuomenėje nesulauktų palaikymo. Valstybė, jo teigimu, turi sudaryti tokias sąlygas, kad piliečiai norėtų joje gyventi, dirbti ir nebijotų dėl pajamų vyresniame amžiuje.
Mažos pensijos jau verčia žmones dirbti ilgiau
Ekonomistas Romas Lazutka kalbėdamas apie pensinio amžiaus ilginimą taip pat pabrėžė mažų pensijų problemą. Jo teigimu, Lietuvoje nemažai žmonių iš darbo neišeina tol, kol dar gali dirbti, nes žino, kaip smarkiai sumažės jų pajamos.
Jis pateikė pavyzdį: žmogus, gaunantis 1500 eurų į rankas, sulaukęs pensinio amžiaus kitą mėnesį gali gauti apie 700 eurų. Todėl, pasak R. Lazutkos, dauguma žmonių tikrai nesvajoja apie nerūpestingas keliones po išėjimo į pensiją – jie stengiasi išlikti darbo rinkoje.
Ekspertas taip pat išskyrė visuomenės sveikatą. Žmonės, kurie nedirba, dažnai turi įvairių sveikatos problemų, o Lietuvoje bendra gyventojų sveikatos būklė, ypač artėjant pensiniam amžiui, yra gana prasta.
R. Lazutkos vertinimu, pensinio amžiaus didinimas po du mėnesius būtų mažiau skausmingas nei staigus jo pailginimas dvejais metais. Be to, tokia praktika Lietuvoje jau taikyta: nuo 1995 metų pensinis amžius buvo palaipsniui didinamas nuo 55 metų moterims ir 60 metų vyrams iki dabartinės ribos.
Vis dėlto svarbiausia, ar žmonės fiziškai pajėgs dirbti ilgiau. Jei dėl prastos sveikatos žmogus nebegalės dirbti, pensinio amžiaus atidėjimas gali paskatinti jį kreiptis dėl neįgalumo pensijos. Tokiu atveju, pasak R. Lazutkos, valstybė ir „Sodra“ finansiškai beveik nieko nelaimėtų.
Europoje pensinis amžius nėra vienodas
B. Gruževskis ragino vertinant situaciją nepamiršti, kad Europos Sąjungoje yra šalių, kuriose pensinis amžius mažesnis, ypač moterims. Lenkijoje moterys į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, o kai kuriose valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, taikomos lankstesnės išėjimo į pensiją ribos.
R. Lazutka kritikavo požiūrį, kai diskusija apsiriboja tik pensinio amžiaus vėlinimu. Jis svarstė, kad rezultatą būtų galima pasiekti ir kitais būdais – pavyzdžiui, ilginant darbo dieną ar savaitę.
Jei žmogus į pensiją išeitų kaip ir dabar, sulaukęs 65 metų, tačiau dirbtų ne aštuonias, o devynias valandas per dieną, finansinį tokio sprendimo rezultatą būtų galima apskaičiuoti. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į prieštaravimą: viena vertus, siūloma keturių dienų darbo savaitė, kita vertus, žmonės raginami dirbti iki 70 metų.
Laidoje „Dienos pjūvis“ darbo dienomis naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play pateikiamos svarbiausios dienos naujienos, ekspertų bei politikų įžvalgos ir komentarai.
