Seksualinio išnaudojimo atvejai Katalikų Bažnyčioje kelia klausimų ne tik dėl dvasininkų atsakomybės, bet ir dėl to, kaip į tokią informaciją reaguoja pati institucija.
Apie moralinę atsakomybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys ir teisininkas, tikintysis Ramūnas Aušrotas.
Bažnyčios ir teisėsaugos bendradarbiavimas
R. Aušrotas teigė negalintis kalbėti visų tikinčiųjų vardu, tačiau, jo manymu, jaunesnės kartos žmonės, sužinoję apie tokį atvejį, aukai pasiūlytų kreiptis į atsakingas institucijas.
Teisininkas pabrėžė, kad tarp valstybės ir Bažnyčios jau veikia bendradarbiavimo mechanizmai. Bažnyčia taip pat turi vidinius kanalus pranešimams – telefono liniją ir elektroninį paštą. Vis dėlto abu aptariami atvejai į institucijų akiratį pateko per policiją, o ne per Bažnyčios struktūras.
R. Aušrotas kėlė klausimą, kodėl žmonės vengė kreiptis į institucijas. Jo teigimu, jos negali padėti, jei nukentėjusieji nesikreipia. Jis taip pat sakė, kad pedofilų profilis, žmonės, piktnaudžiaujantys savo statusu ar galia, neturėtų būti tapatinami su visa tikinčiųjų bendruomene ar pačia Bažnyčios institucija.
Jo įsitikinimu, Bažnyčia nėra nusistačiusi prieš aukas ar prieš tokių atvejų tyrimą. R. Aušrotas tikisi, kad ateityje žmonės kreipsis ne tik į teisėsaugą, bet ir naudosis Bažnyčios sukurtais pranešimo bei problemų sprendimo mechanizmais.
Ar reikėtų tirti senus atvejus?
A. Kvecys paklausė, ar R. Aušrotas pritartų retrospektyviam seksualinių nusikaltimų Bažnyčioje tyrimui. Teisininkas atsakė, kad pirmiausia būtina aiškiai atskirti, kas turima omenyje kalbant apie retrospektyvų tyrimą.
Jei kalbama apie istorinę analizę, reikėtų įvertinti jos tikslą ir naudą. A. Kvecys nurodė, kad toks tyrimas galėtų padėti nustatyti, ar panašių atvejų buvo ir ar į juos buvo tinkamai reaguojama.
R. Aušrotas išskyrė ir kitą galimybę – tyrimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti dabartines aukas, spręsti jų situaciją ir prireikus suspenduoti su tokiais atvejais galimai susijusius kunigus. Jo teigimu, tai nėra tas pats, kas retrospektyvus istorinis tyrimas.
Kalbėdamas apie senų atvejų nagrinėjimą, teisininkas abejojo, ar dabar tam tinkamas metas. Jis sakė, kad viešai deklaruojamas rūpestis aukomis kartais gali būti naudojamas kitiems tikslams – siekiant kritikuoti nepatinkantį vyskupą, pakenkti nemėgstamai institucijai ar įgyti politinio kapitalo.
R. Aušrotas tai vadino temos ir aukų instrumentalizavimu. Jo teigimu, toks elgesys taip pat nėra tinkamas.
Mosėdyje kunigas klausinėdavo merginų apie seksualinį gyvenimą
A. Kvecys, kalbėdamas apie Gulbinovičiaus atvejį ir vietos bendruomenės reakciją, pabrėžė, kad galios pozicijos išnaudojimas yra platesnė visuomenės problema. Vieni žmonės, jo teigimu, gali nesuprasti savo veiksmų, kiti sąmoningai naudojasi galia, o dar kiti ją pasitelkia kitokiems tikslams.
Jis papasakojo, kad jo miestelyje Mosėdyje buvo kunigas, kuris itin domėjosi pas jį ateinančių merginų seksualiniu gyvenimu ir per išpažintį nuolat apie tai klausinėdavo. Ar būta ir kitų tokio elgesio apraiškų, A. Kvecys teigė nežinantis.
Jo manymu, tokiais atvejais gali būti peržengiama riba, kurios nesugeba suvaldyti nei pats asmuo, nei Bažnyčia, nei šeima ar bendruomenė. A. Kvecys pabrėžė, kad merginos, atėjusios išpažinties, kaltinti nereikėtų – ji yra vaikas. Pasak jo, toleruojamos ribos gali būti vis labiau stumiamos, o tai gali peraugti į seksualinį išnaudojimą.
A. Kvecys teigė, kad šią problemą reikėtų vertinti kaip visuomenės problemą, tačiau aukos neturėtų būti tapatinamos su „vargšais Bažnyčios nariais“. Jo žodžiais, tikrosios aukos yra nukentėję žmonės.
Jis taip pat kritikavo R. Aušroto poziciją, esą šis pirmiausia kalba apie Katalikų Bažnyčią, o ne apie aukas. A. Kvecys pabrėžė, kad institucija pati savaime jausmų neturi – juos patiria žmonės.
R. Aušrotas su tokiu vertinimu nesutiko. Jis paaiškino, kad nuo pat pradžių kalbėjo apie tai, kaip būtų galima prisidėti prie žalos, padarytos nukentėjusiesiems, gydymo. Jo teigimu, viena atsakomybė tenka ganytojams, o kita – eiliniams katalikams. Pastarieji gali prisidėti prie teisingumo atkūrimo aukų atžvilgiu.
Ragina remti galimą fondą
A. Kvecys pareiškė, kad, jei būtų įsteigtas fondas, skirtas nukentėjusiesiems paremti, prie jo turėtų prisidėti visi piliečiai, ne tik tikintieji. Jis sakė pats tokį fondą paremtų, taip pat ir nebūdamas Bažnyčios nariu, nes fondo veiklą vis tiek turėtų prižiūrėti atsakingi asmenys.
R. Aušrotas atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešojoje erdvėje lengvai platinama informacija apie galimus atvejus, kurie kartais tėra gandų lygmens. Jis teigė, kad jei konkrečiu atveju būta seksualinio priekabiavimo, mergina gali kreiptis į teisėsaugą, nes šioje situacijoje senaties terminai negalioja.
Jo teigimu, teisėsauga gintų tos merginos interesus taip pat, kaip gina nukentėjusiųjų teises dabar teisiamo pedofilo byloje. R. Aušrotas svarstė, kad kai apie galimus atvejus kalbama tik gandų, pasakojimų ar tam tikro naratyvo lygmeniu, o patys žmonės į institucijas nesikreipia, gali kilti klausimų dėl emocinio spekuliavimo.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
