Pastaraisiais metais teisėsaugos pareigūnai vis dažniau susiduria su atvejais, kai sukčiai siekia pasisavinti ne tik gyventojų santaupas, bet ir jų nekilnojamąjį turtą, ketvirtadienį pranešė Vilniaus apskrities policija.
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto. Šiose bylose žmonės apgaulės būdu įtikinami parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, o vėliau iš jų išviliojamos už pardavimą gautos lėšos. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 10, Vilniaus – 6, o Panevėžio – vienas toks ikiteisminis tyrimas.
Telefonu išgąsdina ir priverčia skubiai parduoti būstą
Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad nusikaltėliai gyventojus veikia melaginga informacija ir psichologiniu spaudimu. Aukos įtikinamos, jog nekilnojamąjį turtą būtina parduoti nedelsiant.
Sukčiai telefonu apsimeta įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Jie pasakoja išgalvotą istoriją, esą žmogaus turtas jau parduotas arba siūlomas parduoti „juodojoje rinkoje“. Tada tvirtinama, kad vienintelė galimybė jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo greičiau parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Patikėję tokiu melu žmonės būstą ar kitą turtą parduoda skubiai, dažnai už gerokai mažesnę kainą nei rinkos vertė.
Dažniausiai į šias schemas įtraukiami vyresnio amžiaus žmonės. Patirdami baimę ir spaudimą dėl galimo turto praradimo, jie priima neapgalvotus sprendimus. Po sandorio sukčiai nurodo gautus pinigus išsigryninti arba už juos pirkti aukso luitus. Vėliau grynieji pinigai ar auksas perduodami nusikaltėlių parinktiems asmenims.
Ikiteisminiuose tyrimuose taip pat aiškinamasi, ar kai kuriais atvejais prie tokios schemos galėjo prisidėti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai arba turto pirkėjai.
Prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto pirkėjus, tarpininkus bei notarus būti ypač atidžius. Įtarimų turėtų kelti situacija, kai vyresnio amžiaus klientas skubina parduoti vienintelį būstą, sutinka su akivaizdžiai per maža kaina, negali aiškiai paaiškinti savo sprendimo arba sako ketinantis išvykti į užsienį. Riziką taip pat gali išduoti sutrikęs elgesys, nuolatiniai pokalbiai telefonu su nepažįstamais žmonėmis ar teiginiai, kad asmuo vykdo banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.
Policijos duomenimis, tokio pobūdžio sukčiavimo aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus gyventojai. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl su tokiais klientais rekomenduojama bendrauti neskubant ir įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimtas savarankiškai, o ne dėl sukčių įtakos.
Pareigūnai gyventojus ragina kritiškai vertinti skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai spręsti dėl turto pardavimo ar kitų finansinių sandorių. Nė viena valstybės institucija telefonu neprašo skubiai parduoti nekilnojamojo turto ar perduoti pinigų, aukso ir kitų vertybių.
