Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino aplinkoje vis garsiau svarstoma, kad jis, kaip kraštutinę priemonę, gali panaudoti branduolinį ginklą. Apie tai, remdamasis su Kremliumi susijusiais šaltiniais, pranešė „Bloomberg“, kurį cituoja „Moscow Times“.
Leidinio šaltinių teigimu, artimiausiu metu Rusija ketina sustiprinti balistinių raketų atakas prieš Kyjivą, jo centrą ir infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose.
Viešai matyti, kad derybos dėl karo pabaigos yra įstrigusios. Rusija ir toliau puola Ukrainą, o ši rengia atsakomuosius smūgius Rusijos objektams, padedantiems V. Putino karo mašinai. Nepaisant patiriamo spaudimo, Rusijos vadovas, regis, neketina nutraukti karo.
„Bloomberg“ šaltiniai nurodė, kad vis daugiau Rusijos pareigūnų mano, jog V. Putinas gali ryžtis taktiniam branduoliniam smūgiui Ukrainoje. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į pastaruoju metu garsiau skambančius karą remiančių veikėjų pareiškimus, kuriais toks žingsnis palaikomas.
Tuo metu laukiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris į Maskvą atveš naujų pasiūlymų. Vis dėlto lūkesčiai, kad tai leis pasiekti proveržį, išlieka labai maži.
Leidinys pabrėžia, kad šiuo metu nėra jokių požymių, jog V. Putinas realiai rengtųsi panaudoti branduolinį ginklą.
Tokiam scenarijui kategoriškai priešinasi Rusijos partneriai, tarp jų – Kinija, Kremliui perdavusi griežtą įspėjimą. Apie galimas branduolinio smūgio pasekmes V. Putiną taip pat perspėjo Joe Bideno administracija, priminė Fiona Hill, vyresnioji „Brookings Institution“ mokslo darbuotoja ir buvusi trijų JAV prezidentų patarėja.
Pasak H. Hill, JAV, vadovaujamos B. Bideno, informavo V. Putiną, kad atsakas į branduolinio ginklo panaudojimą būtų įprastinis JAV ginkluotųjų pajėgų smūgis Rusijai. Jos vertinimu, V. Putinas mėgina nustatyti, kiek toli gali eiti, tikėdamasis, kad kiti jam nusileis.
CŽA vadovo vizitas Maskvoje: JAV perspėjo Rusiją dėl galimo išpuolio prieš NATO
Šią savaitę įvykęs neįprastas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitas Maskvoje buvo skirtas Rusijai perduoti įspėjimą neorganizuoti išpuolio prieš NATO valstybes nares, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir televizija „CBS News“ skelbė, kad CŽA vadovas Johnas Ratcliffe’as siekė atgrasyti Maskvą nuo galimos atakos prieš Aljanso nares. JAV žvalgyba esą mano, kad Rusija gali bandyti išmėginti NATO pasirengimą ir ryžtą.
WSJ teigimu, per kelerius ateinančius metus V. Putinas galėtų surengti „riboto masto puolimą“, kuriuo būtų tikrinama Šiaurės Atlanto sutarties organizacija.
Baltieji rūmai į kelis naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti šią informaciją neatsakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vykusį J. Ratcliffe’o apsilankymą Maskvoje pavadino „pusiau eiliniu“ ir leido suprasti, kad žvalgybos vadovas daugiausia aptarė karą Ukrainoje.
„Jis ten lankosi, tai labai panašu į pusiau eilinį vizitą. Nenorėčiau nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas su Ukraina baigtųsi“, – interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Glennui Beckui sakė D. Trumpas.
J. Ratcliffe’as yra vienas aukščiausio rango JAV pareigūnų, Rusijoje apsilankiusių nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos karas prieš Ukrainą.
Vizitas surengtas tuo metu, kai Maskva suintensyvino puolimą Ukrainoje. Šią vasarą dėl Rusijos atakų smarkiai išaugo civilių aukų skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos jau kurį laiką nejuda į priekį.
„CBS News“, remdamasi keliais su situacija susipažinusiais asmenimis, taip pat pranešė, kad J. Ratcliffe’as aptarė karą su Iranu ir perspėjo apie papildomas sankcijas, jei Hormuzo sąsiauris nebus vėl atvertas laivybai.
Kremlius trečiadienį patvirtino, kad J. Ratcliffe’as Maskvoje nesusitiko su prezidentu V. Putinu, tačiau palaikė „kontaktus“ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putinas buvo informuotas apie vykusias derybas, tačiau neatskleidė, ar jose buvo aptartas karas Ukrainoje.
„Kontaktai per žvalgybos tarnybas patys savaime yra teigiamas poslinkis. Dar per anksti sakyti, kaip tai paveiks mūsų santykių krizės sprendimo procesą“, – teigė D. Peskovas.
Paskutinį kartą CŽA direktorius Maskvoje lankėsi 2021 metų lapkritį. Tuomet šias pareigas ėjęs Williamas Burnsas perspėjo Rusiją nesiųsti karių į Ukrainą. Po kelių mėnesių Kremlius pradėjo invaziją, peraugusią į didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
CŽA taip pat dalyvavo organizuojant susitarimus su Rusija dėl kalinių mainų, įskaitant didelį apsikeitimą 2024 metų viduryje.
Karas Ukrainoje jau pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių. Tuo metu Kremlius neatsisako maksimalių reikalavimų – užimti likusią Rytų Ukrainos dalį ir išlaikyti Krymo kontrolę.
D. Trumpas atmetė spėliones, kad J. Ratcliffe’as galėjo aptarti Rusijos bandymus patikrinti NATO ryžtą ar JAV kampaniją, kuria siekiama didinti ekonominį spaudimą Iranui.
„Jis nėra ten dėl tų dalykų, kuriuos paminėjote, nors, žinote, galbūt kas nors iš to ir išeis“, – G. Beckui sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pridūrė, kad Vašingtonas deda daug pastangų, jog karas baigtųsi, ir teigė, kad šiuo metu abi pusės esą nori jo pabaigos.
