Pastaraisiais metais teisėsaugos institucijos vis dažniau susiduria su atvejais, kai nusikaltėliai siekia iš gyventojų išvilioti ne tik santaupas, bet ir nekilnojamąjį turtą, pranešė Vilniaus apskrities policija.
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto. Šiais atvejais žmonės įtikinami parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, o vėliau iš jų išviliojamos už pardavimą gautos lėšos. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 10, Vilniaus – 6, o Panevėžio – vienas toks tyrimas.
Skambindami apsimetėliai sukuria tariamą grėsmę
Atliekant tyrimus nustatyta, kad nusikaltėliai pasitelkia melą ir psichologinį spaudimą, kad priverstų gyventojus kuo greičiau parduoti savo nekilnojamąjį turtą.
Telefonu jie prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų darbuotojais. Skambintojai pasakoja išgalvotą istoriją esą žmogaus turtas jau parduotas arba siūlomas „juodojoje rinkoje“. Pasak jų, vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui nedelsiant sudaryti pardavimo sandorį. Patikėję šiuo melu, gyventojai turtą parduoda skubėdami ir neretai už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Dažniausiai tokios schemos taikiniu tampa vyresnio amžiaus žmonės. Išsigandę galimo turto praradimo ir patirdami stiprų psichologinį spaudimą, jie priima neapgalvotus sprendimus. Po sandorio sukčiai įkalba gautus pinigus išsigryninti arba už juos įsigyti aukso luitų. Tada grynieji pinigai ar auksas perduodami nusikaltėlių nurodytiems asmenims.
Ikiteisminiuose tyrimuose taip pat aiškinamasi, ar kai kuriais atvejais į šią schemą galėjo būti įsitraukę nekilnojamojo turto brokeriai, notarai arba turto pirkėjai.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį sandorių dalyviai?
Prokuratūra ir policija nekilnojamojo turto pirkėjus, tarpininkus bei notarus ragina vertinti galimas rizikas. Ypač atsargiems reikėtų būti tada, kai vyresnis klientas skuba parduoti vienintelį savo būstą, sutinka su akivaizdžiai per maža kaina, negali aiškiai paaiškinti sprendimo priežasčių, teigia planuojantis išvykti į užsienį arba atrodo sutrikęs.
Įtarimų taip pat turėtų kelti nuolatiniai tokio žmogaus pokalbiai telefonu su nepažįstamais asmenimis ir teiginiai, kad jis vykdo banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.
Policijos duomenimis, dažniausios tokių nusikaltimų aukos yra vyresnio amžiaus žmonės. Dalis jų – rusakalbiai, todėl bendraujant su šiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko ir įsitikinti, kad sprendimas parduoti turtą priimamas savarankiškai, nesant sukčių poveikio.
Pareigūnai gyventojus ragina kritiškai vertinti skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai apsispręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar kitų finansinių operacijų. Nė viena valstybės institucija telefonu neprašo skubiai parduoti turto, perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių.
