Europos Sąjunga svarsto uždrausti importuojamuose maisto produktuose net ir tuos pesticidų likučius, kurių naudojimas ES jau yra uždraustas. Jei Europos Komisijos planas būtų įgyvendintas, kavos, apelsinų sulčių ir uogų kainos galėtų smarkiai išaugti, o blogiausiu scenarijumi – net patrigubėti.
Šis sumanymas reikštų, kad už ES ribų auginami produktai turėtų atitikti griežtesnes pesticidų taisykles. EK tyrėjų analizė rodo, jog draudimas aptikti bet kokius „pavojingiausių“ pesticidų, pašalintų dėl poveikio sveikatai ir aplinkai, pėdsakus galėtų sumažinti pasiūlą ir paskatinti kainų augimą.
Jeigu ne ES gamintojai nesugebėtų prisitaikyti, kava, pagal blogiausią prognozę, brangtų 332 proc., o citrusiniai vaisiai – 82 proc. Tuo pat metu ES žemės ūkio produktų importas galėtų sumažėti 41 proc., o gyvulininkystės ūkiams išaugtų pašarų sąnaudos.
Briuseliui teks rinktis tarp ūkininkų reikalavimų ir pirkėjų piniginių
ES institucijos atsidūrė prieš sudėtingą politinį pasirinkimą: patenkinti Europos ūkininkų lūkesčius dėl vienodų konkurencijos sąlygų su užsienio augintojais arba rizikuoti didesnėmis kainomis vartotojams.
Siūlomas draudimas sulaukia Europos ūkininkų palaikymo. Tikimasi, kad jis taip pat padėtų sumažinti nepasitenkinimą dėl ES prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku, kuriam priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.
Praktiškai užsienio vaisių ir daržovių augintojams tektų atsisakyti medžiagų, kurių likučių ES nepageidauja matyti importuojamuose produktuose.
Tačiau kritikai perspėja, kad tokie reikalavimai gali nesutapti su tarptautinėmis prekybos taisyklėmis. Tarptautinės gamintojų grupės taip pat teigia, jog siūloma priemonė peržengtų įprastų sveikatos apsaugos reikalavimų ribas ir visiems taikytų vienodą standartą, nors skirtingose šalyse augintojai susiduria su nevienodais kenkėjais bei klimato sąlygomis.
Maroko raudonųjų vaisių gamintojų sąjungos pirmininkas Amine Bennani teigė, kad pasirinkimas esąs tarp visus metus prieinamų, saugių ir už sąžiningą kainą parduodamų uogų bei ribotos pasiūlos produkcijos, kuri kainuotų brangiau.
Jo vertinimu, Briuselio vadinamas „standartų suderinimas“ praktiškai virstų prekybos kliūtimi.
Panašias problemas, be Maroko uogų augintojų, nurodė ir Pietų Afrikos vynuogių pramonės atstovai, Kanados grūdų sektorius, Hondūro melionų eksportuotojai, Brazilijos žemės ūkio sąjunga bei Kalifornijos migdolų augintojai.
Kilogramas maltos kavos galėtų kainuoti iki 159,22 euro
EK analizėje nurodoma, kad labiausiai dėl galimų pokyčių brangtų kava ir apelsinai.
Lietuvos prekybos tinkluose „Rimi“, „Maxima“ ir „Iki“ kilogramas maltos kavos šiuo metu kainuoja nuo 10,58 iki 47,96 euro, o kavos pupelių kilogramo kaina svyruoja nuo 10,99 iki 41,98 euro.
Jeigu kava pabrangtų 332 proc., maltos kavos kilogramas kainuotų nuo 35,13 iki 159,22 euro. Kavos pupelių kaina tokiu atveju siektų nuo 36,49 iki 139,37 euro už kilogramą.
Apelsinų kilogramas Lietuvos parduotuvėse dabar kainuoja nuo 1,05 iki 5,98 euro. Pritaikius EK minimą 82 proc. brangimą, jų kaina galėtų pakilti iki 1,91–10,88 euro už kilogramą.
Kavos žaliava per metus pabrango beveik 44 proc.
Kavos kainoms įtakos jau darė ir pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, arabikos kaina 2024–2025 metais išaugo nuo 5,20 iki 7,48 euro už kilogramą – beveik 44 procentais.
Vis dėlto Lietuvos parduotuvėse šis šuolis buvo gerokai mažesnis. ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina tuo pačiu laikotarpiu pakilo nuo 16,63 iki 17,87 euro už kilogramą, arba 7,4 proc.
Pasaulinę kavos žaliavos kainą didino nepalankūs orai Brazilijoje, Vietname ir Kolumbijoje, prastesni derliaus lūkesčiai, mažėjančios atsargos ir išliekanti didelė paklausa.
ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė aiškino, kad baimė dėl galimo kavos trūkumo kainas rinkoje pradeda kelti dar prieš pokyčiams pasiekiant parduotuvių lentynas.
Vis dėlto 2026 metų sausį–birželį ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje siekė 15,77 Eur/kg – maždaug 12 proc. mažiau nei 2025 metais vidutiniškai.
Priemonę jau ginčija kelios šalys
EK teigia, kad siūlomo reguliavimo tikslas – užkirsti kelią pavojingiausių medžiagų patekimui į ES kartu su importuojamais produktais. Tam jų likučių ribos būtų sumažintos iki techninio nulio.
ES institucijos ir tarptautiniai gamintojai sutinka, kad dabar galiojančios ribinės vertės jau nustatytos taip, kad vartojimas neviršytų žmonių sveikatai saugaus lygio. Tačiau kritikai mano, jog EK siekia neleisti net menkiausių uždraustų medžiagų pėdsakų, nes jos kelia platesnį pavojų sveikatai ir aplinkai.
Augintojams neaiškumo kelia ir tai, kad EK kol kas nepaskelbė, kuriems konkretiems pesticidams būtų taikomas naujas reikalavimas. EK tyrime išskirtos 18 veikliųjų medžiagų, kurioms galėtų būti taikomas likučių draudimas. Tai galėtų paveikti 235 prekes ir 86 šalis.
EK atstovė spaudai Eva Hrnčířová patvirtino, kad sprendimai dėl kiekvienos medžiagos būtų priimami atskirai, įvertinus galimą poveikį.
Šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijoje jau užginčijo Australija, Paragvajus, JAV ir Kanada. Tuo metu nemažai ES valstybių remia griežtesnius reikalavimus, o tarp aktyviausių jų šalininkių minima Prancūzija.
