Prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje populiarėja naujas terminas – „landmaxxing“, arba žemės plotų didinimas. JAV itin turtingi žmonės siekia ne tik gyventi prabangiai, bet ir apsisaugoti nuo pašalinių žvilgsnių: jie perka gretimus sklypus, namus, ištisus kvartalus ar net rajonus.
Terminas kilo iš internete paplitusio žodžio „looksmaxxing“, reiškiančio pastangas maksimaliai pagerinti fizinę išvaizdą. Galūnė „maxxing“ dabar vartojama apibūdinti įvairių gyvenimo sričių didinimą ar optimizavimą.
„Realtor.com“ vyresnysis analitikas Anthony Smithas portalui „TheStreet“ paaiškino, kad „landmaxxing“ reiškia gretimų sklypų ar kaimyninių namų pirkimą ir jų sujungimą į vieną valdą.
Anot jo, tai pirmiausia itin turtingiems pirkėjams skirtas brangus sprendimas, nors žemę gali jungti ir daugiamilijonierių ar milijardierių kategorijai nepriklausantys žmonės. Tokiu atveju, A. Smitho teigimu, mastas tiesiog būtų kitoks.
Nors pati idėja nėra nauja, bendrovės „Coldwell Banker Global Luxury Program“ pusmečio ataskaita rodo, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį ši tendencija įgijo didesnį pagreitį.
Šiuo atveju svarbiausia ne didesnis namas, o galimybė kontroliuoti aplink jį esančią teritoriją. Tai gali reikšti didesnį privatumą, geresnį vaizdų išsaugojimą, erdvę išplėstinei šeimai arba galimybę ateityje išvengti nepageidaujamų statybų kaimynystėje.
Privatumas tapo vienu svarbiausių prabangos simbolių
A. Smithas leidiniui „The Street“ išskyrė kelias priežastis, skatinančias pirkėjus plėsti savo valdas:
- didesnis privatumas ir saugumas;
- galimybė kontroliuoti, kas statoma šalia namų;
- atsiribojimas nuo triukšmo ir šviesos taršos;
- papildoma vieta svečių namui, kelių kartų būstui ar kitiems objektams.
„ONE Sotheby’s International Realty“ tarptautinis nekilnojamojo turto patarėjas Jeffas Milleris „Robb Report“ teigė, kad šiandieninių itin prabangaus būsto pirkėjų prioritetai pasikeitė. Kadangi privatumas visame pasaulyje tampa vis sunkiau pasiekiamas, savarankiška ir saugi valda, jo vertinimu, tapo aukščiausiu prabangos standartu.
J. Milleris taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį susidomėjimą sveikatingumu. Didesnėje valdoje galima įrengti sporto salę, piklbolo ar teniso aikšteles, baseiną – tokius objektus, kuriems vietos gali neužtekti viename įprastame sklype.
Prabangiuose namuose jau seniai pasitaiko privačių boulingo alėjų ar namų kino teatrų. Tačiau atskira sporto salė ir svečių namas atskiroje valdoje gali tapti kitu prabangaus būsto etapu, palyginti su dideliu namu, kuriame treniruočių kambarys ir svečių erdvė įrengti po vienu stogu.
Didelė valda gali tapti ir šeimos turto perdavimo planu
Žemės ploto didinimas nebūtinai susijęs vien su prabangaus gyvenimo demonstravimu. Kai kuriems savininkams tai yra būdas pasirūpinti jaunesnėmis šeimos kartomis.
Valdoje pastačius atskirus namus vaikams ar anūkams, šiems gali nereikėti imti būsto paskolos ar patiems dengti kitų su būstu susijusių išlaidų.
Jeigu po savininko mirties visa valda atitenka artimiesiems, jie paveldi prieigą prie išskirtinio ir erdvaus nekilnojamojo turto.
Vis dėlto toks sprendimas turi ir rizikų. Užaugę anūkai ar proanūkiai gali nenorėti išsaugoti šeimos valdos. Tuomet ją gali būti sudėtinga parduoti, nes ji suprojektuota pagal konkrečios šeimos poreikius.
„TTR Sotheby’s International Realty“ vyresnysis viceprezidentas Corey Burras „TheStreet“ sakė, kad kyla klausimas, ar tokios valdos kūrėjui vėliau nebus sunku ją parduoti, jei galutinis rezultatas neatitiks būsimų pirkėjų skonio.
Milijardieriai nebesitenkina vienu namu
„Coldwell Banker“ ataskaitoje nurodoma, kad sausio–gegužės mėnesiais potencialūs pirkėjai aukščiausios klasės JAV namais domėjosi dvigubai dažniau nei praėjusiais metais. Statybai tinkamos žemės paieškų skaičius per metus padidėjo 97 proc., o unikalių objektų – privačių salų, valdų ir istorinių namų – paieška išaugo labiausiai, net 146 proc.
Jeffas Bezosas daugiau nei 230 mln. dolerių (apie 211,2 mln. eurų) išleido namams „Indian Creek Village“ – uždaroje Majamio saloje, gyventojų vadinamoje „Milijardierių bunkeriu“.
„WeatherTech“ įkūrėjas Davidas MacNeilas tris kartus sugrįžo įsigyti šalia esančio sklypo Manalapane, Floridoje. Iki šiol jis tam išleido daugiau nei 230 mln. dolerių (apie 211,2 mln. eurų). Birželį jis ir „Oracle“ bendraįkūrėjas Larry Ellisonas perpus pasidalijo 67 mln. dolerių (apie 61,5 mln. eurų) vertės sklypą, priklausiusį vystytojui Stewartui Satteriui. Abu savo dalis prijungė prie jau turėtų valdų.
JAV multimilijardieriui ir investuotojui Kenui Griffinui 27 akrų (apie 10,9 ha) žemės įsigijimas kainavo daugiau nei 450 mln. dolerių (apie 413,2 mln. eurų), rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinio „The Real Deal“, ne vienus metus sekančio jo sandorius, skaičiavimu, bendra K. Griffino išleista suma Majamyje ir Palm Biče viršija 1 mlrd. dolerių (apie 918,3 mln. eurų).
Tendencija pastebima ne tik pakrančių miestuose. Dace’as Stubbsas, šeimos, kuriai priklauso prekės ženklas „Jack Daniel’s“, narys, už 3 mln. dolerių (apie 2,75 mln. eurų) įsigijo 14,3 akro (apie 5,8 ha) rančą Kolorade. Vėliau jis dar išleido 1,2 mln. dolerių (apie 1,1 mln. eurų) aplink rančą esančiam 40 akrų (apie 16,2 ha) plotui įsigyti, kad vaizdo į kalnus niekas neužstotų, pranešė WSJ.
Kaimyninių sklypų ir namų supirkimas nėra visiškai naujas reiškinys. 2013 m. Markas Zuckerbergas už daugiau nei 30 mln. dolerių (apie 27,5 mln. eurų) įsigijo keturis namus aplink savo būstą Palo Alte, Kalifornijoje, tačiau jų gyventojams leido likti nuomininkais.
Panašiai Anglies paplūdimyje (angl. Carbon Beach) Malibu, Kalifornijoje, elgėsi ir L. Ellisonas. WSJ teigia, kad jis šią strategiją taiko iki šiol – Malibu, Inklain Vildže Nevadoje ir Manalapane.
