Valdžia svarsto kitąmet pensijas didinti mažiausiai 10 proc., o papildomam augimui finansuoti siūloma panaudoti „Sodros“ perviršį. Tačiau ekspertai nesutaria, ar toks sprendimas būtų tinkamas dabartiniams ir būsimiems pensininkams.
Ar „Sodros“ perviršis turėtų būti išmokėtas pensininkams?
Ministrė I. Ruginienė teigia, kad kitąmet pensijos gali augti ne mažiau kaip 10 proc. ir galbūt dar daugiau. Papildomas didinimas būtų finansuojamas iš „Sodros“ perviršio.
R. Lazutkos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai apie 40 proc. pensininkų gyvena skurde, „Sodros“ perviršio apskritai neturėtų likti. Jis teigė, kad maždaug 270 tūkst. Lietuvos pensininkų pajamos nesiekia skurdo ribos, todėl visos perteklinės lėšos turėtų būti išmokėtos jiems.
Ekspertas pripažino suprantantis ministrės ribotas galimybes. Valstybės biudžeto deficitas yra didelis, o skolintis daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto neleidžiama. „Sodros“ rezervas ir šių metų perviršis sudaro sąlygas valstybei skolintis bei iš valstybės biudžeto finansuoti įvairias išlaidas.
R. Lazutka mano, kad visas perviršis galėtų būti panaudotas pensijoms, paliekant tik „Sodros“ rezervo lėšas. Tačiau tam, jo teigimu, būtina sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir surinkti pakankamai pinigų gynybai, švietimui, keliams, žemės ūkiui bei kitoms sritims finansuoti.
Jo vertinimu, šiuo metu „Sodros“ ir valstybės biudžetai faktiškai vėl yra susieti, nors „Sodra“ 1990 metais, ketvirtą dieną po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo įkurta kaip nuo valstybės biudžeto nepriklausoma sistema.
Pasak R. Lazutkos, „Sodros“ rezerve yra apie 800 milijonų, o šiemet jis dar pildomas perviršiu. Jo teigimu, įvairūs argumentai, kodėl šių lėšų negalima naudoti, iš esmės rodo nesugebėjimą tinkamai tvarkyti viešųjų finansų.
R. Lazutka pabrėžė, kad šios problemos didžiausią naštą užkrauna pensininkams. Jo teigimu, kasmet miršta apie 40 tūkst. pensininkų, didelė jų dalis iš skurdo taip ir neištrūksta. Nors kainos ir dirbančiųjų atlyginimai auga, pensinio amžiaus žmonių pajamos sudaro tik apie 60 proc. darbingo amžiaus gyventojų pajamų.
Ekspertai nesutaria dėl pensijų didinimo būdo
Pagal dabar galiojančią formulę, jei ji nebūtų keičiama, kitąmet pensijos didėtų 8,5 proc. Plano kritikai klausia, kodėl nepalikus šios tvarkos ir nepasitenkinus numatomu augimu. Jie taip pat įspėja, kad didesnis šuolis kitąmet gali lemti dar didesnį augimą vėliau, kurį būtų sunkiau suvaldyti.
R. Lazutka kritikų poziciją sieja su nenoru mokėti daugiau mokesčių. Jis teigė, kad viešai dažniausiai pasisako verslo organizacijų atstovai, siekiantys apsaugoti savo pelną ir verslą nuo didesnės mokestinės naštos. Jo nuomone, sprendimas didinti pensijas neišvengiamai susijęs su valstybės biudžeto deficito ir mokesčių surinkimo klausimais.
Ekspertas pabrėžė, kad Lietuva pagal pensininkų skurdą Europos Sąjungoje yra antra po Latvijos. Palyginimui, Lenkijoje vidutinė pensija, jo teigimu, siekia apie 1100 eurų, o Lietuvoje – apie 750 eurų.
Kitas pašnekovas ragino sprendimus vertinti atsakingai ir atsižvelgti į ilgesnę perspektyvą. Jo teigimu, „Sodra“ turi nepriklausomą biudžetą, o ministrė, matydama susikaupusį rezervą, pagrįstai svarsto, kaip jį panaudoti. Šiuo metu rezervas siekia beveik 2 milijardus eurų ir ypač sparčiai augo šiais metais dėl antros pakopos pinigų.
Vis dėlto, jo vertinimu, rezervas ir perviršis nėra vien šiandienai skirti pinigai. Jie turėtų būti vertinami atsižvelgiant į situaciją po 10 metų ir vėliau, kai mokėtojų gali mažėti, o pensijų gavėjų daugėti.
Šiemet pensinio amžiaus turėtų sulaukti apie 40 tūkst. žmonių, o 25 metų amžiaus – tik 29 tūkst. Pasak pašnekovo, ateityje šis skirtumas dar didės.
Jis teigė, kad indeksavimą galima šiek tiek paspartinti, tačiau pirmiausia reikėtų keisti jo principą. Vienodas pensijų didinimas visiems, jo nuomone, gali dar labiau didinti santykinį skurdą.
Kaip pavyzdį jis pateikė dvi pensijas – 1000 ir 500 eurų. Abi padidinus 10 proc., skirtumas tarp jų išaugtų nuo 500 iki 550 eurų. Todėl vienodas pensijų didinimas, jo vertinimu, ne visada mažina skurdą.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
