Sukčiai vis dažniau pasitelkia ne vien technologijas, bet ir psichologinį spaudimą. Jie gąsdina, skubina, apsimeta patikimais autoritetais ir palaipsniui kuria aukos pasitikėjimą. Ekspertas paaiškino, kaip veikia tokia manipuliacija ir kokių veiksmų būtina imtis supratus, kad patekote į sukčių pinkles.
Oficialus ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis teigė, kad nusikaltėliai dažniausiai išnaudoja žmogaus baimę arba norą greitai užsidirbti. Taip auka paskatinama atlikti veiksmus, kurių įprastomis aplinkybėmis nedarytų.
Anot jo, vienais atvejais žmonėms įteigiama, kad jų sąskaitoms ar santaupoms gresia pavojus, kitais – žadamas greitas pelnas arba galimybė susigrąžinti anksčiau prarastus pinigus.
Įtampą dar labiau sustiprina skubinimas. Žmogus nebespėja ramiai įvertinti situacijos, patikrinti pateiktos informacijos ar pasitarti su artimaisiais.
L. Apynio vertinimu, baimės, autoriteto įspūdžio ir skubos derinys gali suklaidinti net atsargų žmogų, kuris įprastomis sąlygomis tokio sprendimo nepriimtų.
Technologijos sukčiams leidžia atrodyti įtikinamiau
ESET atstovas atkreipė dėmesį, kad tobulėjančios technologijos nusikaltėliams suteikia galimybę kurti tikroviškas netikras bankų ar investavimo svetaines, taisyklingai parašytas žinutes ir suklastotus telefono numerius.
Dirbtinis intelektas taip pat padeda greitai parengti tekstus. Techniškai galima imituoti ir žmogaus balsą, nors lietuvių kalbos imitacija vis dar yra sudėtinga. Vis dėlto, eksperto teigimu, pagrindinis sukčių ginklas dažniausiai nėra pati technologija – svarbiausia, kad žmogus pats atliktų nusikaltėliams reikalingą veiksmą.
Pasitikėjimas paprastai kuriamas ne per vieną pokalbį. Sukčius gali skambinti ne kartą, pateikti nuoseklią istoriją, duoti instrukcijas ir iš pradžių prašyti nedidelių veiksmų. Vėliau reikalavimai didėja.
Šiuo atveju policija skelbė, kad 1948 metais gimusiai kaunietei rusų kalba skambinę asmenys prisistatė užsienio įmonės atstovais. Jie, prisidengdami tariamu moters investicijų atsiėmimu, įtikino ją parduoti butą ir apgaulės būdu išviliojo 92 tūkst. eurų.
Policijos viešai paskelbtoje suvestinėje išsamesnė bendravimo su nukentėjusiąja eiga nepateikiama, todėl, L. Apynio teigimu, nėra pagrindo spekuliuoti, kokie konkretūs psichologinio poveikio būdai buvo panaudoti.
Vienas svarbių įspėjamųjų ženklų – reikalavimas apie pokalbį niekam nepasakoti, nepasitikėti banko darbuotojais ar artimaisiais. Taip sukčius mėgina izoliuoti žmogų nuo aplinkinių, kurie galėtų laiku sustabdyti apgaulę.
Nukentėjus svarbu veikti iš karto
Supratus, kad tapote sukčių auka, pirmiausia reikia kuo greičiau susisiekti su banku oficialiu telefono numeriu ir pranešti apie įvykį. Bankas gali užblokuoti prisijungimus ar korteles, o kai kuriais atvejais dar mėginti sustabdyti mokėjimą.
Taip pat būtina kreiptis į policiją ir išsaugoti visus galimus įrodymus: susirašinėjimus, telefono numerius, pavedimų duomenis bei ekrano nuotraukas.
Jeigu sukčių prašymu telefone ar kompiuteryje buvo įdiegta nuotolinio valdymo programa, pavyzdžiui, „AnyDesk“, įrenginį reikia atjungti nuo interneto. Slaptažodžius rekomenduojama keisti naudojant kitą, patikimą įrenginį.
L. Apynis nurodė, kad vien per 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo apie 2,78 mln. apgaulingų skambučių ir 1,22 mln. apgaulingų SMS žinučių.
Tačiau nusikaltėliai prisitaiko prie techninių apsaugos priemonių. RRT duomenimis, daugėja apgaulingų skambučių iš užsienio numerių, o įprastas SMS vis dažniau keičia RCS žinutės ir tokios platformos kaip „WhatsApp“, „Viber“ bei „Messenger“. Uždarius vieną kanalą, sukčiai ieško kito.
Policija taip pat pranešė, kad Vilniuje, Kaune ir Utenos apskrityje apgaule iš žmonių buvo išviliota apie 155,5 tūkst. eurų.
Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį į Kauno policiją kreipėsi moteris, gimusi 1948 metais. Ji nurodė, kad gegužės 18 dieną apie 11 valandą namuose jai paskambino nepažįstami rusų kalba kalbėję asmenys.
Skambinusieji prisistatė užsienio įmonės atstovais ir teigė, kad moteriai esą reikia atsiimti investicinius vienetus. Įtikinta parduoti butą kaunietė sukčiams perdavė 92 tūkst. eurų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
