Pasaulio rinkos įdėmiai stebi didžiųjų technologijų bendrovių ataskaitas. Jei investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir mikroschemas nepasiteisins, jų nesėkmė gali tapti dar vienos pasaulinės finansų krizės pradžia.
Kalbos apie galintį sprogti DI ir mikroschemų „burbulą“ stiprėja. Kai kurie rinkos ekspertai mano, kad tai gali būti artėjančios globalios turbulencijos ženklas, o jos padariniai pasaulio rinkose esą gali išryškėti jau rudenį.
Pastarąjį dešimtmetį akcijų rinka, nuo kurios priklauso ir pasaulio ekonomikos kryptis, iš esmės gyvena nuolatinės krizės sąlygomis. Tai ne visuomet reiškia nuosmukį – kartais krizė pasireiškia augimo stoka, ypač realiajame sektoriuje. Todėl mikroschemų, DI, robotikos ir biotechnologijų proveržis, pristatomas kaip „naujoji technologinė revoliucija“, praėjusiais ir šiais metais rinkoms tapo svarbiu impulsu. Akcijos pradėjo pastebimai kilti, nes investuotojai pagaliau įžvelgė augimo pagrindą.
Vis dėlto šis kilimas galėjo būti tik biržos suteiktas „avansas“. 2026-ųjų liepą prasidėjęs technologijų korporacijų ataskaitų sezonas turi parodyti, ar DI ir kitos inovacijos iš tiesų generuoja praktinę naudą. Investuotojams ji pirmiausia vertinama pagal pelną. Pirmosios ataskaitos rodo, kad dėl milžiniškų išlaidų inovacijoms diegti nuostoliai didėja. Kitaip tariant, „naujoji technologinė revoliucija“ kol kas neatrodo rentabili, rašo „UNIAN“.
Pirmoji „Big Tech“ bendrovė, paskelbusi rezultatus, buvo „Alphabet“, valdanti „Google“. Jos pajamos išaugo iki 119 mlrd. dolerių (apie 109,5 mlrd. eurų), arba 24 proc., tačiau DI infrastruktūrai skirtos išlaidos augo dar sparčiau – iki 195–205 mlrd. dolerių (apie 179–188 mlrd. eurų). Žinia, kad DI „Google“ ne praturtina, o didina jos finansinę naštą, iškart 7 proc. nubraukė bendrovės akcijų vertę. Dabar jos vertybiniai popieriai kainuoja 15 proc. mažiau nei gegužę, prieš paskelbiant ataskaitą, pasiektose aukštumose.
Po savo ataskaitos 17,8 proc. akcijų kapitalizacijos neteko „Tesla“. „Microsoft“ akcijos po rezultatų paskelbimo nukrito iki metinių žemumų, tačiau bendrovė ataskaitą pristatė liepos 29 d., todėl pagrindinės rinkos reakcijos dar tikimasi.
Kol kas geriausiai finansiškai laikosi „Apple“. Bendrovė nesileido į tokias intensyvias inovacijų lenktynes ir toliau daugiausia pardavinėjo išmaniuosius telefonus, kurių kainą gerokai didina prekės ženklo antkainis.
DI paslaugų problemos paveikė ir mikroschemų bei kitos techninės įrangos gamintojus, nuo kurių priklauso technologijų sektoriaus plėtra. Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ir „Nvidia“, kurios akcijos rinkose iš pradžių tapo šios „revoliucijos“ simboliu. Nuo aukščiausio taško bendrovė prarado 12 proc. kapitalizacijos – 180 mlrd. dolerių (apie 165,6 mlrd. eurų). Tai kol kas didžiausias sektoriaus nuostolis. Vis dėlto procentine išraiška labiausiai smuko kompiuterių atminties gamintoja „Sandisk“ – per mėnesį jos akcijos atpigo 48 proc.
Didžiausios JAV technologijų bendrovės vadinamos „Magnificent Seven“ („Nuostabiuoju septynetu“). Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau pabrėžiama, kad investuotojų lūkesčiai jų atžvilgiu šiuo metu nėra optimistiški.
„EAVEX Capital“ finansų analitikas Dmitrijus Čurinas „UNIAN“ sakė, kad dabartinė situacija yra dėsninga. Jo vertinimu, tai ne krizė, o įprasta rinkos korekcija. Analitikas teigė, kad JAV technologijų akcijos ilgą laiką buvo vertinamos gerokai brangiau nei jų fundamentali vertė, o visa rinka pastaruosius dvejus metus išliko labai spekuliatyvi.
Tarptautinio laisvės instituto prezidentas ir ekonomikos ekspertas Jaroslavas Romančiukas teigė, kad investuotojai dabar atsidūrė kryžkelėje. Vieni tvirtina, kad technologijų gigantų trilijoninės kapitalizacijos pateisina dabartinius vertinimus, tačiau neatsako, per kiek laiko tokia vertė atsipirks. Kiti mano, kad investicijų bumas artėja prie ribos.
J. Romančiukas siūlo stebėti didžiausių rizikos ribojimo fondų, arba „hedge funds“, veiksmus. Jo teigimu, šie fondai veikia tarsi finansinė žvalgyba, nes siekia pirmieji įvertinti būsimą pelningumą. Aktyvesnis akcijų pardavimas galėtų tapti pirmuoju perspėjimu. Kadangi dabar vasara ir atostogų sezonas, ekspertas mano, kad ruduo akcijų rinkoje gali būti itin karštas – tiek dėl didesnės korekcijos, tiek dėl JAV, o vėliau ir pasaulio rinkų griūties grėsmės.
Finansų analitikas Andrijus Ševčišinas „UNIAN“ pastebėjo, kad didieji fondai pastebimai sumažino aktyvumą. Tai, jo vertinimu, patvirtina istoriškai rekordinį technologijų gigantų akcijų išpardavimą.
Pasak A. Ševčišino, vyksta perkaitusios rinkos pertvarka. Investuotojai ieško alternatyvų mikroschemų ir DI bendrovėms, nes šiame sektoriuje vietoj pastovaus augimo matomi svyravimai. Abejonių kelia ir informacija, kad naujosios technologijos nėra tokios efektyvios, kaip tikėtasi, taip pat didėjanti konkurencija. Investuotojai svarsto, ar verta toliau skirti dideles sumas rinkai, kurioje netrukus gali atsirasti pigi kinų alternatyva.
Analitikas taip pat kalba apie išpūstų technologijų gigantų akcijų kainų sukurtą „pervertinimo burbulą“. Jo teigimu, kol kas tai nėra visos akcijų rinkos burbulas, tačiau problema tampa nesveika pervertinimo būsena ir pernelyg didelė investuotojų koncentracija vos 7–12 bendrovių, kurios tapo rinkos atraminiais taškais.
Kur krypsta investuotojų pinigai
Jeigu rizikos ribojimo fondų veiksmai atspindi akcijų rinkos būklę, svarbu suprasti, kur jie perkelia savo kapitalą.
A. Ševčišino teigimu, profesionalūs investuotojai dabar žvalgosi ne vien į garsiausias akcijas, bet ir į infrastruktūrą, reikalingą pažangioms technologijoms. Tai elektros energijos, komponentų ir dujų tiekimas duomenų centrams, taip pat didžiuliai vandens kiekiai jų aušinimui. Mikroschemoms būtinas silicis, todėl auga ir, pavyzdžiui, ekskavatorius bei kitą gavybos techniką gaminančios „Caterpillar“ akcijų paklausa.
Atrodo, kad investiciniai fondai ieško vis gilesnių alternatyvų, nes pagrindinė technologijų rinka tapo pernelyg įkaitusi. Be „Big Tech“, investuotojai dairosi ir gynybinių akcijų iš vartotojų sektoriaus, kuriame paklausa laikoma stabilesne. Tarp tokių bendrovių minimos „Procter & Gamble“, „Pfizer“ ir „Coca-Cola“. Taip pat gerus rezultatus rodo komunalinių paslaugų bei nekilnojamojo turto pardavimo įmonės.
A. Ševčišinas sako, kad JAV akcijų rinkos perspektyvas šiuo metu sunku įvertinti, nes dar neaišku, kuria kryptimi pasisuks padėtis. Kaip vieną iš indikatorių jis nurodo Warreną Buffettą: šis jau daugiau nei metus didelę dalį lėšų laiko ne akcijose, o obligacijose, apsauginiuose ir mažos rizikos aktyvuose. Analitiko teigimu, W. Buffettas laukia perkaitusios rinkos kritimo, kad galėtų vėl pirkti.
J. Romančiukas taip pat atkreipia dėmesį į W. Buffettą. Pasak eksperto, investuotojas laiko 350–400 mlrd. dolerių (apie 322–368 mlrd. eurų) „grynųjų pinigų“ ir laukia, kol dabartinė situacija praeis. Jo patarimas – kapitalą iš akcijų perkelti į valstybės obligacijas ir auksą, diversifikuojant portfelį apsauginiais aktyvais, nes turbulencijos metu nuspėti akcijų kryptį beveik neįmanoma.
Vis dėlto ekspertas skeptiškai vertina ir vadinamąsias apsaugines akcijas. Globalus nestabilumas gali paveikti net maisto ar energetikos bendroves, todėl jų apsauginė funkcija ne visada bus užtikrinta. Jo nuomone, galima rinktis su maistu ar energetika susijusių „amžinų“ bendrovių akcijas, o po 2–3 metų, jų kainoms nukritus iki 10–15 proc. dabartinio lygio, įsigyti kitų įmonių vertybinių popierių. Tačiau, eksperto teigimu, sunku rasti pasaulio regioną, kuriame šiuo metu būtų visiškai stabilu.
Azija ir Europa taip pat neturi aiškios krypties
J. Romančiukas pabrėžia, kad galima globali turbulencija paliestų ne tik JAV, bet ir Aziją bei Europą, kur prie bendrų iššūkių prisideda vietinės finansinės problemos.
Jo teigimu, trumpalaikis kapitalas jau pradeda trauktis iš JAV aktyvų, tačiau jis neplūsta ir į Aziją. Kinija susiduria su didelėmis korporacijų bei valstybės skolomis, gamybos pertekliaus problema ir nepakankamais pardavimais, kad išnaudotų turimus pramonės pajėgumus. Šiai ekonomikai reikalingi struktūriniai pokyčiai, o jie reiškia valstybės, bankų ir investuotojų nuostolius.
Pagrindinės Azijos rinkos – Japonija, Korėja ir Taivanas – taip pat susiduria su skolomis. Japonijoje matoma ir vystymosi dinamikos stoka, panašios problemos kyla Korėjoje bei Taivane. Kitos Azijos rinkos daugiausia priklauso nuo šių šalių ir JAV.
Europą ekspertas apibūdina kaip konkurencingumo krizę išgyvenantį regioną. ES, jo vertinimu, trūksta patrauklių investavimo galimybių, todėl europiečių kapitalas pirmiausia keliauja į JAV vertybinius popierius. Sunku rasti Europos rizikos ribojimo fondą ar investicinę bendrovę, kurios portfelyje nebūtų „Nuostabiojo septyneto“ akcijų.
Europoje svarbiu augimo veiksniu išlieka gynybos pramonė. Tačiau J. Romančiukas mano, kad ir šis sektorius gali artėti prie potencialo ribos. Jo teigimu, per pastaruosius 5 metus gynybos pramonė augo 200–300 proc. per metus, tačiau neaišku, kur yra šio kilimo riba. Investicijos į dronus, raketas ir kitą ginkluotę gali tapti nuostolingos, jei ateis taika. Be to, akcijų paklausos augimas remiasi lūkesčiais, kad karai ne tik tęsis, bet ir plėsis. Europos bendrovės, tarp jų „Rheinmetall“, jau gerokai pabrango, tačiau vien šio sektoriaus nepakaks visam kapitalui, kuris gali pasitraukti iš mikroschemų ir DI rinkos, absorbuoti.
A. Ševčišinas taip pat sako, kad dalis lėšų iš mikroschemų perėjo į gynybos pramonę, tačiau šioje srityje jau matomas augimo tempo praradimas. „Rheinmetall“ ir kiti vietos gigantai, jo vertinimu, pasiekė aukštumas, o išskirtinio paklausos šuolio nebėra.
Azijos rinkų perspektyvas analitikas vertina skeptiškai, nors pripažįsta, kad jos jau galėjo įveikti krizės piką. Japonijos, Korėjos ir Taivano rinkos atsigauna po smarkaus kritimo, kuris ypač paveikė mikroschemų gamintojus. Vis dėlto kiekvienoje šalyje esama savų problemų.
Ekspertai įžvelgia rizikas rudenį
Augant rinkų nervingumui, kyla klausimas, kaip elgtis paprastiems investuotojams, neturintiems fondų naudojamos „finansinės žvalgybos“.
A. Ševčišinas sako, kad rinkos laukia kelių svarbių pokyčių: JAV Kongreso rinkimų ir besitęsiančio karo su Iranu. Dėl šių veiksnių kyla vartotojų kainos, prastėja vartotojų nuotaikos ne tik JAV, o žemės ūkio sezono įkarštyje brangstantis kuras didina infliacinį spaudimą. Donaldas Trumpas, pasak analitiko, taip pat pripažino turbulenciją ir paprašė amerikiečių šiek tiek pakentėti.
Investuotojams didėja nuogąstavimai, kad JAV Federalinė rezervų sistema gali kelti bazinę palūkanų normą. Iki rinkimų, analitiko vertinimu, toks sprendimas mažai tikėtinas, tačiau metų pabaigoje jis gali būti priimtas. Kuo didesnės palūkanos, tuo mažesnis verslo aktyvumas, kuris ir taip nėra aukščiausiame lygyje. JAV valstybės obligacijų pajamingumas jau pasiekė maksimumus: dešimties metų trukmės obligacijų – 4,64 proc., vienerių metų – 4,09 proc.
Tai rodo, kad dalis investuotojų traukiasi iš JAV akcijų ir renkasi patikimesnėmis laikomas obligacijas. A. Ševčišinas tokią strategiją dabartinėmis sąlygomis vertina kaip racionaliausią smulkiajam investuotojui, ypač kai kalbama ne vien apie korekciją, bet ir apie didesnio masto kritimo riziką.
Analitikas pasaulio rinkas palygino su didele vonia, kurioje vietoje vandens teka pinigai. Jei staiga sustotų didžiausia – JAV – srovė, galėtų prasidėti valiutų svyravimai, spartėti infliacija ir pasikartoti reiškiniai, matyti 2008–2009 metais bei COVID-19 pandemijos metu.
Ukraina tiesiogiai priklauso nuo užsienio finansavimo, o šiuo metu didžiausią paramos dalį jai suteikia europiečiai. Tačiau Europos investuotojai daug kapitalo nukreipia į JAV. Todėl kuo didesnius nuostolius patirs Europos investuotojai ir Vakarų ekonomikos, tuo sunkiau bus gauti naujus paramos pervedimus Ukrainai karo metu.
A. Ševčišinas mano, kad artimiausiu metu galima maždaug 9 proc. rinkos korekcija. Dabartinėmis geopolitinio nestabilumo sąlygomis normalia jis laiko ir 15–20 proc. kritimą – tai leistų sumažinti rinkos perkaitimą. Technologijų sektoriaus korekcijos mastas, jo teigimu, paaiškės maždaug per 20 dienų, pasibaigus korporacijų ataskaitų sezonui.
J. Romančiukas rudenį prognozuoja gilesnį kritimą, kai visi neigiami veiksniai pradės veikti vienu metu. Investuotojams jis siūlo sekti W. Buffetto pavyzdžiu ir rinktis grynuosius.
Ekspertas taip pat primena, kad krizė, kuri gali atrodyti tolima paprastiems žmonėms, sukeltų ne tik finansinių nuostolių, bet ir politinių sukrėtimų visame pasaulyje, ypač JAV. Jo teigimu, galingas rinkos smukimas dažnai turi ir politinių padarinių.
Yra vertinimų, kad rinka gali nukristi 40 proc. nuo dabartinio lygio. Tai reikštų dešimčių trilijonų dolerių praradimus ir didelį sukrėtimą politiniams procesams bei kitoms sritims. J. Romančiukas sako, kad kol kas matomas tik „griaustinis“, o „žaibai“ dar toli, tačiau daug investuotojų ir analitikų jau kalba apie visos investicinės piramidės nestabilumą.
D. Čurinas rekomenduoja vertinant investavimo strategiją atsižvelgti į laikotarpį, kuriam investuojama į rizikingus aktyvus, ir iš anksto numatyti lygius, kada bus fiksuojamas pelnas ar nuostolis. Jo pagrindinis patarimas – akcijose laikyti tik dalį kapitalo. Diversifikuotame portfelyje, pasak jo, turėtų būti obligacijų, įvairių valiutų, nekilnojamojo turto ir skirtingų industrijų bendrovių akcijų.
„UNIAN“ kalbintų Ukrainos ekspertų bendra išvada tokia: nesvarbu, ar žmogus investuoja, ar ne, verta jau dabar ruoštis galimai globaliai turbulencijai rudenį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
