Vyriausybė nepritarė Seimo nario liberalo Armino Lydekos inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama tiksliau reglamentuoti vaizdo stebėjimą. Ministrų kabineto vertinimu, siūlomas reguliavimas būtų perteklinis, pernelyg suskaidytas ir dubliuotų jau galiojančias taisykles.
Vyriausybė nurodo, kad vaizdo stebėjimui jau taikomas Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir Lietuvos teisės aktai.
Trečiadienį priimtame nutarime teigiama, kad A. Lydekos projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto tikslingumo principo. Pagal jį teisės aktas turėtų būti rengiamas ir priimamas tik tuomet, kai numatytų tikslų neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis.
Seimui pritarus pataisoms, vaizdo stebėjimas būtų griežtai draudžiamas vietose, kur žmonės pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo. Į sąrašą patektų tualetai, dušai, pirtys, persirengimo kabinos, medicininės ir psichologinės apžiūros patalpos bei darbuotojų asmeninio poilsio kambariai.
Tačiau Vyriausybė mano, kad toks absoliutus draudimas būtų deklaratyvus ir perteklinis. Jos teigimu, pagal BDAR taikymo praktiką šios vietos jau vertinamos atsižvelgiant į asmens privatumo lūkesčius.
Vyriausybės išvadoje pabrėžiama, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir teismai tokias erdves jau laiko ypač jautriomis, net ir nesant specialios nacionalinės normos. Be to, konkretus sąrašas negalėtų būti baigtinis, nes svarbiausia yra privatumo ir duomenų subjekto lūkesčio aplinkybės, o ne vien patalpos pavadinimas.
Ministrų kabinetas taip pat abejoja, ar įstatyme tikslinga detaliai nustatyti privačių teritorijų stebėjimo ir konkrečių techninių priemonių taisykles. Tokios priemonės turėtų būti parenkamos pagal konkrečią situaciją, o sparčiai kintant technologijoms detalus reglamentavimas galėtų greitai pasenti.
Vyriausybės vertinimu, įstatymai turėtų nustatyti svarbiausius visuomeninius santykius, bendruosius principus ir esmines reguliavimo nuostatas. Įtvirtinus konkrečius techninius metodus, atsirastų rizika, kad dėl technologijų kaitos tokios normos po kelerių metų taptų nebeaktualios arba trukdytų naudoti efektyvesnes privatumo apsaugos priemones.
Kritiškai įvertintas ir pasiūlymas visiems vaizdo duomenims nustatyti bendrą 14 kalendorinių dienų saugojimo terminą. Vyriausybės teigimu, tai neatitiktų individualaus būtinumo principo, pagal kurį duomenys turi būti saugomi tik tiek, kiek reikia konkrečiam jų tvarkymo tikslui. Todėl saugojimo terminų teisėtumas esą turi būti vertinamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į tikslą ir aplinkybes.
ELTA jau skelbė, kad gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sukurti aiškesnę vaizdo stebėjimo tvarką. Tarp siūlymų – drausti stebėti kaimynų valdas ir tokias privačias erdves kaip tualetai, persirengimo kabinos bei darbuotojų asmeninio poilsio kambariai.
A. Lydeka taip pat siūlo privačiose teritorijose pirmiausia fiziškai apriboti kamerų matymo kampą, kad nebūtų fiksuojamos kaimynų valdos ar viešosios erdvės. Jei to padaryti neįmanoma, būtų privaloma naudoti nuolatines ir neatšaukiamas technines maskavimo priemones.
Projektu siūloma nustatyti ir standartinį 14 kalendorinių dienų vaizdo duomenų saugojimo terminą, kuris, iniciatoriaus vertinimu, padėtų išvengti perteklinio bei nepagrįsto duomenų kaupimo.
Taip pat būtų keičiama informavimo tvarka: duomenų valdytojai turėtų pateikti esminę informaciją dar prieš žmogui patenkant į stebimą zoną.
A. Lydekos nuomone, dabar galiojantis vaizdo stebėjimo reglamentavimas nėra pakankamas. Nors BDAR nustato bendrus asmens duomenų tvarkymo principus, konkrečios vaizdo stebėjimo situacijos, jo teigimu, praktikoje neretai vertinamos nevienareikšmiškai.
Pristatydamas projektą Seime, A. Lydeka teigė, kad dėl detalių ir Lietuvos aplinkai pritaikytų taisyklių trūkumo fiziniams asmenims tampa sunkiau apginti teisę į privatumą.
Jo siūlymais siekiama sumažinti teisinį neapibrėžtumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui vaizdo stebėjimo technologijomis, mažinti nepagrįstų kaimynų ginčų skaičių ir visoje valstybėje formuoti vienodą bei skaidrią vaizdo duomenų tvarkymo praktiką.
Po pateikimo A. Lydekos iniciatyvą palaikė 43 Seimo nariai, 7 balsavo prieš, o 25 susilaikė. Projektas, kurį apsvarstys Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Seimo plenarinių posėdžių salėje turėtų būti svarstomas rudens sesijoje.
