„Mano nuomone, tai pačios geriausios varžybos karinio sporto srityje, kuriose ne tik siekiama rezultato, bet ir lavinami karių įgūdžiai, reikalingi šiuolaikiniame mūšyje, karinėse operacijose ir pratybose“, – apie visapusiško pasirengimo reikalaujančią ir kariuomenėje prestižine laikomą sporto šaką sakė pulkininkas leitenantas Algirdas Revaitis.
Rugpjūtį Vyner Noištate, Austrijoje, surengtas 68-asis pasaulio karinės penkiakovės čempionatas. Lietuvai jame atstovavo 8 sportininkų delegacija. Dalyviams teko šaudyti į 200–300 metrų atstumu esančius taikinius, įveikti karinį kliūčių ruožą, plaukti su kliūtimis, mėtyti granatas ir bėgti krosą.
Anot A. Revaičio, karinė penkiakovė yra daugiau nei sporto varžybos. Treniruotėse ir startuose kariai ugdo jėgą, ištvermę, greitį, pusiausvyrą bei taiklumą, taip pat mokosi drausmės ir universalumo.
Austrijoje vykęs čempionatas Lietuvos atstovams buvo sėkmingas: į atskirų rungčių geriausiųjų dešimtukus pateko du kariai, o moterų estafetės komanda užėmė devintą vietą.
Ši disciplina skiriasi nuo šiuolaikinės penkiakovės, kurios visas penkias rungtis sportininkai paprastai įveikia per kelias valandas. Karinės penkiakovės varžybos dažniausiai trunka 3–5 dienas, o tikslus tvarkaraštis priklauso nuo organizatorių. Šių metų pasaulio čempionate Austrijoje atletai varžėsi penkias dienas.
Varžybos prasideda nuo šaudymo
Pirmąją dieną dalyviai stoja prie šaudymo linijos. Iš gulimos padėties jie turi atlikti 10 lėtosios parengties šūvių per 10 minučių, vėliau – dar 10 šūvių per vieną minutę, tarp jų pertaisydami ginklą.
Antrąją dieną laukia 500 metrų ilgio kliūčių ruožas. Jį sudaro 20 skirtingų kliūčių, kurias sportininkai turi įveikti bėgdami.
„Tai pati įdomiausia šios sporto šakos disciplina, labiausiai reprezentuojanti kariui reikalingą įgūdį – jėgos ištvermę – ir tuo pačiu pati sudėtingiausia“, – kliūčių ruožą apibūdino A. Revaitis.
Po jo sportininkai varžosi 50 metrų plaukimo su kliūtimis rungtyje. Takelyje įrengtos 5 kliūtys, o distancija dažniausiai įveikiama per 25–30 sekundžių. Pulkininkas leitenantas šią rungtį apibūdino kaip greitą ir atletišką, keliančią stiprias emocijas tiek dalyviams, tiek žiūrovams.
Granatų mėtyme svarbi ne tik technika
Ketvirtoji rungtis – granatų mėtymas. Į keturiose skirtingose distancijose išdėstytus taikinius granatos metamos po keturis kartus.
Taškai skiriami priklausomai nuo to, kur pataikoma: į vidinį taikinio centrą, jo perimetrą arba nepataikoma visai. Didžiausias įmanomas rezultatas vadinamas „full house“ – tai reiškia, kad visos 16 granatų pasiekia taikinių centrus. A. Revaitis pabrėžė, kad šioje, jo teigimu, lengviausioje rungtyje svarbus ir psichologinis pasirengimas: per pasaulio čempionatus viską į centrą pataiko ne daugiau kaip 3–4 atletai.
Už kiekvieną rungtį skiriami taškai. Paskutinį, lemiamą, bėgimą sportininkai pradeda su tokiu sekundžių atsilikimu nuo lyderio, kiek taškų jam pralaimi. Vyrai krose įveikia 8 km, o moterys – perpus trumpesnę distanciją.
„Jei nori gerai pasirodyti, reikia balanso visose penkiose disciplinose: privalai turėti bėgimo ištvermę, jėgos ištvermę, mokėti plaukti, būti taiklus“, – sakė A. Revaitis. Jo vertinimu, naujokui pranašumu gali tapti polinkis į bėgimą ir plaukimo pagrindai.
Čempionatas Austrijoje – jau aštuntą kartą
Pasaulio karinės penkiakovės čempionatas Austrijoje šiemet surengtas aštuntąjį kartą. Paprastai šioje šalyje pirmenybės organizuojamos kas 10 metų.
Iki Covid-19 pandemijos čempionatuose dalyvaudavo apie 200 sportininkų, tačiau pastaraisiais metais dalyvių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.
A. Revaitis išskyrė austrų organizacinį darbą: jo teigimu, jie pasirūpina ne tik atletų, bet ir žiūrovų bei žiniasklaidos sąlygomis. Šių metų renginys, anot jo, savo medija, pristatymais ir gėlių ceremonijomis beveik prilygo olimpinių žaidynių lygiui.
Pastaruoju metu šioje sporto šakoje geriausiai pasirodo Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Austrijos ir Brazilijos kariai. Šiemet pasaulio čempionais tapo norvegas Kristofferis Skonnordas ir vokietė Nadja Kimmel.
Lietuvos sportininkų bendrojoje įskaitoje aukščiausiai pakilo majoras Justinas Čekanauskas, užėmęs 41 vietą, ir kapitonė Loreta Macijauskienė, likusi 33-ia.
Lietuvos rinktinėje taip pat varžėsi pulkininkas leitenantas A. Revaitis, majoras Gediminas Juršėnas, leitenantas Airidas Tylius, seržantas Audrius Šileris, vyr. seržantė Vaiva Pėstininkė bei grandinė Samanta Bliuvaitė.
Šis čempionatas Lietuvos kariuomenei buvo ypatingas tuo, kad pirmą kartą jos istorijoje į varžybas išvyko pilna merginų komanda. Moterų komanda estafetėje užėmė devintąją vietą.
A. Revaitis teigė, kad Lietuvos kariuomenės Sporto klubas sudaro geriausiems kariams atletams galimybę varžytis su stipriausiais kitų rinktinių atstovais. Tokios varžybos, anot jo, leidžia siekti geriausių asmeninių rezultatų ir užmegzti glaudesnius ryšius su sąjungininkų bei partnerių kariuomenių kariais.
Į atskirų rungčių geriausiųjų dešimtukus pateko du Lietuvos atstovai. G. Juršėnas plaukime su kliūtimis užfiksavo devintą rezultatą – 26,7 sek., o J. Čekanauskas 8 km krosą baigė septintas, distanciją įveikęs per 26 min. 46,8 sek.
Sportas kariuomenėje padeda ugdyti fizines ir psichologines savybes, kurių reikia atliekant karines užduotis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
