Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia iš Vyriausybės išgirdęs patikinimą, kad bus iš naujo įvertintos šalies mokestinės sistemos spragos. Vis dėlto verslo atstovas abejoja, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių nereiškia galimų jau taikomų tarifų pakeitimų.
Pasak A. Romanovskio, pozityviai vertinami premjero ir finansų ministro pareiškimai, kad nauji mokesčiai nebus įvedami. Tačiau nerimą kelia šiemet įsigaliojusios reformos poveikis biudžeto pajamoms, ypač mažėjantis pelno mokesčio surinkimas.
Po antradienį vykusio susitikimo su premjeru žurnalistams LVK vadovas sakė, kad verslas kol kas girdi tik pažadą neįvesti naujų mokesčių. Jo teigimu, tai savaime neatsako į klausimą, ar nebus keičiami esamų mokesčių tarifai.
A. Romanovskis pabrėžė, kad dalis verslo jau prisitaiko prie pasikeitusios mokestinės aplinkos, o tai atsispindi mažesniame mokesčių surinkime. Jis taip pat teigė, kad reforma buvo „pakankamai agresyvi“, todėl iš naujosios Vyriausybės tikimasi sprendimų, galinčių sumažinti verslui tenkančią naštą.
LVK prezidentas viliasi, kad valdžia neapsiribos vien mokestinės sistemos peržiūra ir esamos padėties išlaikymu. Jo teigimu, turėtų būti svarstoma galimybė kai kuriuos mokestinius režimus mažinti arba švelninti, pirmiausia darbuotojų apmokestinimo srityje.
A. Romanovskis taip pat sakė iš premjero išgirdęs, kad verslas nebus pašalintas iš sprendimų priėmimo proceso. Premjero pozicija, anot jo, yra tokia, kad mokesčius mokantys ir juos į biudžetą surenkantys žmonės turi dalyvauti diskusijose ir būti išgirsti.
Verslo bendruomenei aktualiausi klausimai, pasak LVK vadovo, susiję su gyventojų pajamų ir pelno apmokestinimu. Jo vertinimu, dabartinė sistema tinkamai neveikia, nes dalis mokesčių pajamų atitenka kitoms Europos Sąjungos valstybėms.
A. Romanovskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu sudėtinga veiksmingai taikyti pelno mokesčio lengvatas įmonėms, planuojančioms investuoti šalyje. Viena iš svarstomų alternatyvų galėtų būti gyventojų pajamų mokesčio lengvata: investuojanti įmonė sukurtų darbo vietas, o jos darbuotojams būtų galima taikyti vadinamąjį gyventojų pajamų kreditą ir taip sumažinti mokestinę naštą.
Finansų ministras Taurimas Valys pakartojo, kad pagrindinis Vyriausybės įsipareigojimas verslui – neįvesti naujų mokesčių. Kartu, pasak jo, būtina tinkamai įvertinti reformos rezultatus.
Ministras teigė, kad šiuo metu analizuojamas mokesčių surinkimas ir tarpiniai rezultatai. Jis pabrėžė, kad kol kas daugiausia turima tik pirmojo ketvirčio duomenų, todėl objektyvesniam vaizdui reikės sulaukti antrojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių rezultatų. T. Valys dar kartą patikino, kad naujų mokesčių įvedimas šiuo metu nesvarstomas.
Finansų ministro teigimu, didžiausias verslo bendruomenės rūpestis yra mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Jis aiškino, kad didelė dalis priimtų sprendimų buvo būtini siekiant užtikrinti pagrindinių saugumo poreikių finansavimą. Pasak ministro, šaliai lyderiaujant gynybos pramonės ir investicijų į gynybos sektorių srityse, ne visoms sritims gali būti skiriamas vienodas dėmesys.
T. Valys kartu pabrėžė, kad kai kurie iššūkiai gali tapti naujomis galimybėmis. Gynybos pramonė sukuria vis daugiau darbo vietų, Lietuva sulaukia didesnio tarptautinių partnerių dėmesio, o iniciatyva kartu su Lenkija steigti laisvąją ekonominę zoną esą sulaukia didelio didžiųjų tarptautinės rinkos dalyvių susidomėjimo.
ELTA skelbė, kad pernai Seime priimta mokesčių reforma įsigaliojo šiemet. Ja pakeisti gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčiai, padidintas pelno mokestis ir įvesti keli nauji mokesčiai, tarp jų – vadinamasis „cukraus mokestis“. Taip pat apmokestintas papildomas sveikatos draudimas.
