Pavasarį vešliai žydinčios tulpės ir narcizai pirmiausia priklauso nuo tinkamai pasirinkto rudens sodinimo laiko. Svogūnėlius geriausia sodinti tada, kai dirva jau pradeda vėsti, bet dar nėra įšalusi. Pavėlavus jie gali nespėti įsišaknyti, o pasodinus per anksti – pradėti augti ne laiku.
Laiku pasodinti svogūnėliai iki žiemos spėja užauginti tvirtas šaknis ir tinkamai pasiruošti šalčiams.
Patikimiausias ženklas – dirvos temperatūra
Vien tik kalendorine data pasikliauti neverta, nes rudens orai kasmet būna skirtingi. Daug patikimesnis orientyras – dirvos temperatūra maždaug 10 cm gylyje. Svogūnėliams įsišaknyti palankiausia, kai ji siekia apie +8–10 °C. Tuomet šaknys dar gali vystytis, tačiau antžeminiai ūgliai paprastai nepradeda aktyviai augti.
Jei svogūnėliai pasodinami į pernelyg šiltą dirvą, jie gali sudygti per anksti. Jauni ūgliai yra jautrūs šalčiui, todėl juos gali pažeisti pirmosios stipresnės šalnos. Įprastai visiškai įsišaknyti svogūninėms gėlėms prireikia maždaug 3–4 savaičių, tad šį laiką būtina numatyti iki dirvos užšalimo.
Svarbiausios sodinimo taisyklės
Geram žiemojimui didelę reikšmę turi sodinimo gylis. Dažniausiai patariama svogūnėlį įterpti į duobutę, kurios gylis prilygsta maždaug trims jo aukščiams. Taigi 5 cm aukščio svogūnėlis turėtų būti pasodintas maždaug 15 cm gylyje. Jei dirva sunki ir molinga, gylį galima šiek tiek sumažinti, o lengvoje, smėlingoje žemėje – padidinti.
Tarp atskirų svogūnėlių reikėtų palikti apie 5–10 cm. Per tankiai augantys augalai vystosi prasčiau, be to, tokiomis sąlygomis ligos gali plisti greičiau.
Prieš sodinant verta pasirūpinti ir dirvos būkle. Žemė po svogūnėliu turi būti puri, nes suspaustas sluoksnis gali apsunkinti šaknų augimą.
Sodinant svogūnėlio dugnas turi būti nukreiptas žemyn, o smailusis galas – į viršų. Vietą taip pat rinkitės tokią, kur nesikaupia vanduo: perteklinė drėgmė gali paskatinti svogūnėlių puvimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
