Lietuvos Vyriausybė parengė planą, kuriame numatyta daugybė pokyčių įvairioms gyventojų grupėms – pensininkams, šeimoms su vaikais, vairuotojams, mokytojams ir mokiniams. Ambicingi tikslai iškelti ir sveikatos apsaugos, kelių, geležinkelių bei energetikos srityse.
Numatytų priemonių įgyvendinimo terminai apima laikotarpį nuo 2026 metų IV ketvirčio iki 2028-ųjų. Daliai planų reikės priimti naujus įstatymus arba pakeisti kitus teisės aktus.
Pensijų santykį sieks padidinti iki 50 proc.
Vienas svarbiausių tikslų – padidinti vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykį. Vyriausybė siekia, kad jis būtų ne mažesnis nei 50 proc. Tuo metu prognozuojama 2026 metų reikšmė sudaro 47,4 proc.
Šių metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekia 2,3 tūkst. eurų.
Taip pat planuojama iš naujo įvertinti iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemą: jos tvarką, į ją patenkančias gyventojų grupes, ekonominį skaidrumą ir tvarumą. Vėliau ketinama parengti ir priimti sisteminius teisės aktų pakeitimus. Tam numatytas 2028 metų II ketvirtis.
Nemokamas maitinimas bus plečiamas
Nemokamo mokinių maitinimo plėtra taip pat įtraukta į Vyriausybės planą. Nuo 2027 metų rudens, nevertinant šeimos pajamų, tokia parama būtų skiriama trečiokams, o dar po metų – ir ketvirtokams.
Būsto paramos tvarka gali būti pakeista
Plane numatyti pokyčiai ir būsto paramos srityje. Šią priemonę planuojama įgyvendinti 2026 metų IV ketvirtį.
Mokytojų atlyginimams – aiškiai apibrėžtas finansavimo rodiklis
Vyriausybė iškėlė tikslą, kad 2028 metų pabaigoje vienai mokytojo pareigybei iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos darbo užmokesčiui sudarytų bent 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio.
Dokumente nurodoma, kad 2026 metų sausio 1 dieną šis rodiklis siekė 152,9 proc.
Be to, kasmet planuojama valstybės biudžeto lėšas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų, mokslo darbuotojų, tyrėjų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti bent 5 proc. sparčiau nei prognozuojamas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Pacientams žadama mažiau laukimo
Sveikatos apsaugos srityje numatyta siekti, kad gyventojams pas specialistus tektų laukti trumpiau. Planuojama, kad bent 70 proc. pacientų pas oftalmologą, kardiologą, endokrinologą, dermatovenerologą bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją pirminiam Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamam vizitui patektų per teisės aktuose nustatytą terminą.
2025 metais šis rodiklis sudarė 53,3 proc. Siekiant pagerinti situaciją, ketinama trumpinti laukimo laiką, mažinti paslaugų prieinamumo skirtumus regionuose ir stiprinti pirminės sveikatos priežiūros komandos narių vaidmenį.
Daugiau dėmesio numatyta skirti priklausomybių gydymui – stacionarinių priklausomybės ligų gydymo paslaugų skaičių vaikams ir suaugusiesiems planuojama padidinti 20 proc.
Taip pat ketinama 100 dienų sutrumpinti inovatyvių vaistų įtraukimą į Lietuvos kompensavimo sistemą, tobulinant vaistų kompensavimo procedūras.
Vienkartinės elektroninės cigaretės gali būti uždraustos
Vyriausybės plane numatyta uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Taip pat planuojama reguliuoti elektroninių cigarečių pakuočių išvaizdą, kad jos būtų mažiau patrauklios, ir griežtinti sankcijas už teisės aktų pažeidimus.
Šių priemonių įgyvendinimo terminas – 2028 metų II ketvirtis. Vis dėlto dokumente kalbama apie planuojamą teisinį reguliavimą, todėl vienkartinių elektroninių cigarečių draudimas šiuo metu dar negalioja.
Elektros gamyba turėtų patenkinti visą šalies poreikį
Energetikos sektoriuje iškeltas tikslas 2028 metais Lietuvoje pagaminti tiek elektros energijos, kad jos pakaktų visam šalies poreikiui.
2025 metais vietos gamyba sudarė 73 proc. elektros energijos poreikio. Taip pat siekiama pakeisti elektros eksporto ir importo santykį taip, kad eksportas sudarytų 20 proc., palyginti su importu. 2025 metais šis rodiklis buvo 2 proc.
Numatoma stiprinti elektros infrastruktūrą ir 250 tūkst. vartotojų pagerinti tiekimo patikimumą. Be to, 3 200 kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse planuojama pakeisti požeminiais kabeliais.
Keliuose laukia tiltų, viadukų ir žvyrkelių tvarkymas
Iki 2028 metų III ketvirčio planuojama suremontuoti 105 tiltus ir viadukus valstybinės reikšmės keliuose. Taip pat numatyta mažinti žvyrkelių skaičių ir išasfaltuoti 160 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Sunkiasvorių transporto priemonių keliams daromą žalą ketinama mažinti įrengiant 18 stacionarių sunkiasvorio transporto priemonių svarstyklių.
Geležinkelių elektrifikacijos dalį planuojama padidinti nuo 7,97 iki 28 proc. Šios priemonės įgyvendinimo terminas – 2027 metų II ketvirtis. Dar mažiausiai 100 kilometrų geležinkelio ruože ketinama įdiegti eismo valdymo ir signalizacijos sistemą.
Regionuose turėtų atsirasti 285 paštomatai
Mažesnių gyvenviečių gyventojams aktualus planas – paštomatų tinklo plėtra. Vyriausybė siekia įrengti 285 paštomatus ir užtikrinti patogesnį bei efektyvesnį pašto paslaugų prieinamumą gyvenvietėse, kuriose gyvena 500 ir daugiau žmonių.
