Rudeniškai tvarkomos kapavietės prieš Vėlines reiškia ne tik daugiau gėlių, žvakių ir dekoracijų, bet ir gerokai didesnį atliekų kiekį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė anksčiau yra pastebėjusi, kad šiuo laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai išauga kone dvigubai.
Pasak specialistės, išėjusius artimuosius galima pagerbti neatsisakant estetikos, tačiau kartu pasirinkti aplinkai palankesnius sprendimus.
Kapams siūlo rinktis gyvus ir daugiamečius augalus
Kapavietėse dažnai matomos gyvos ir dirbtinės gėlės, iš jų sudarytos puokštės bei vainikai. Nors dekoracijas žmonės renkasi pagal savo skonį, verta įvertinti ir jų poveikį aplinkai.
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė teigia, kad tvaresnis pasirinkimas yra gyvos gėlės. Nuvytę augalai, tinkamai išrūšiuoti ir patekę į žaliųjų atliekų konteinerį, gali būti perdirbami.
Tokios gėlės, kaip ir medžių lapai ar šakelės, vėliau paverčiamos kompostu, naudojamu dirvožemiui atgaivinti. Taip anglis grįžta į dirvožemį. Vis dėlto, mokslininkės vertinimu, geriausia rinktis daugiamečius visžalius augalus, kurie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros.
Tvaria alternatyva taip pat gali tapti puokštės iš sezoninių arba džiovintų gėlių, augalų, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų.
Dirbtinės gėlės išlieka populiarios, nes yra patvarios, ypač kai artimųjų kapai yra kitoje Lietuvos pusėje. Tačiau jų perdirbimą apsunkina tai, kad jos gaminamos iš skirtingų medžiagų – plastiko, metalo ir tekstilės.
Dėl šios priežasties dirbtinės gėlės praktiškai neperdirbamos ir dažniausiai keliauja į sąvartynus arba atliekų deginimo įrenginius. Vis dėlto, jei jos nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos ne vieną sezoną, toks pasirinkimas nėra pats blogiausias.
Žvakės taip pat gali tapti bereikalingomis atliekomis
Visų Šventųjų diena ir Vėlinės neatsiejamos nuo žvakių, tačiau ant vieno kapo jų neretai uždegama po keliolika ar dar daugiau. Mokslininkė ragina pagalvoti, ar 10, 15 ar 20 žvakių iš tiesų būtina norint prisiminti mirusį artimąjį.
Tvaresnis sprendimas – daugkartinės stiklinės ar iš kitos medžiagos pagamintos žvakidės. Nors jas įsigyjant tenka daugiau investuoti, vėliau pakanka pakeisti parafinu arba sojų vašku užpildytus įdėklus, todėl atliekų susidaro mažiau.
Kapinėse vis dar naudojamos ir plastikinės ar stiklinės žvakės, į kurias vaškas arba parafinas įlietas tiesiogiai. Tokias žvakes galima rūšiuoti tik tada, kai jose nebelieka vaško ar parafino. Jei likučių pašalinti nepavyksta, jas reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Nuvalytus stiklinius ir plastikinius korpusus, taip pat metalines ar plastikines žvakių viršūnėles galima išrūšiuoti ir išmesti į atitinkamus rūšiavimo konteinerius.
Prie kapinių paprastai būna įrengti rūšiavimo, mišrioms ir žaliosioms atliekoms skirti konteineriai. Į pastaruosius metami lapai, šakelės ir nudžiūvusios gėlės, todėl svarbu atkreipti dėmesį į konteinerių paskirtį.
Žaliąsias ar mišrias atliekas sumetus į rūšiavimo konteinerius, užteršiamos visos jame esančios antrinės žaliavos ir jų nebegalima tinkamai sutvarkyti. Tokiu atveju rūšiavimo pastangos tampa bevertės.
Plokštėmis uždengtas kapas turi ir rimtą trūkumą
Dar viena su kapų lankymu susijusi problema – dažnos kelionės automobiliu. Per Vėlines prie kapų vyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, o vėliau neretai keliauja toliau. Siekiant mažinti taršą, artimiesiems siūloma kooperuotis ir į kapines važiuoti kartu.
Taip pat nebūtina kiekvienam atsivežti po atskirą puokštę ar žvakę – šeimos nariai gali iš anksto susitarti, kas ką atsineš.
Automobiliu į kapines žmonės važiuoja ne tik per Vėlines, bet ir nuolat prižiūrėti kapų. Todėl dalis jų nusprendžia kapavietes visiškai uždengti akmens plokštėmis ar plytelėmis, kad sumažėtų priežiūros poreikis. Nors taip galima rečiau vykti į kapines, toks sprendimas turi ir neigiamą pusę.
Jei visas kapo plotas padengtas plokštėmis, lietaus ir tirpstančio sniego vanduo nebegali tinkamai susigerti į gruntą. Sumažinus atviro dirvožemio plotą, sutrinka vandens filtracija, o tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis, kai vis dažniau pasitaiko trumpų, bet labai intensyvių liūčių.
Doc. dr. A. Zigmontienės teigimu, tvaresnė alternatyva galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti dalį atviro ploto ir jį apsodinti daugiamečiais augalais.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
