Išpažintis vieniems tikintiesiems yra religinė pareiga, o kitiems – stiprus emocinis ir dvasinis išgyvenimas. Kunigas Sławomiras Kostrzewa pastebėjo, kad moterys ir vyrai Atgailos sakramentą dažnai išgyvena skirtingai. Dvasininkas papasakojo, apie ką moterys dažniausiai kalba klausykloje ir kodėl jų išpažintys neretai būna jautresnės.
Kunigas ir moteris, asociatyvi nuotr. (nuotr. 123rf.com)
Daugeliui tikinčiųjų išpažintis yra svarbi dvasinio gyvenimo dalis. Tai proga pažvelgti į savo elgesį, apmąstyti jausmus ir geriau suprasti tai, kas vyksta viduje. Pasak kunigo Sławomiro Kostrzewos, vyrų ir moterų skirtumai pastebimi jau nuo pat pokalbio su dvasininku pradžios.
Moterys dažniau pasakoja apie išgyvenimus
Dvasininko teigimu, moterys dažnai neapsiriboja trumpu nuodėmių išvardijimu. Jos linkusios paaiškinti aplinkybes, dėl kurių taip pasielgė, ir papasakoti apie tuo metu patirtus jausmus.
Kunigas leidiniui „Nasz Dziennik“ sakė, kad moterims svarbu kalbėti apie tai, ką jos jaučia ir kas vyksta jų širdyje. Jos nori dalytis emocijomis, pasakoti apie savo gyvenimo situacijas, sulaukti empatijos, būti suprastos ir išklausytos.
S. Kostrzewa taip pat atkreipė dėmesį, kad moterys neretai stebi ne tik tai, ką pačios sako, bet ir nuodėmklausio reakciją. Jos gali vis iš naujo grįžti prie įvykių, kurie sukėlė didžiausią skausmą ar kaltės jausmą.
Nuodėmių išpažinimo tvarka skiriasi
Kunigas pabrėžė, kad vyrai ir moterys skirtingai pristato savo nuodėmes. Vyrai dažniau laikosi aiškios struktūros ir jas vardija, pavyzdžiui, pagal Dešimties Dievo įsakymų tvarką.
Moterys, priešingai, dažniau pradeda nuo to, kas joms sukelia stipriausius jausmus.
Pasak S. Kostrzewos, vyras paprastai išpažintį atlieka pagal tam tikrą schemą, o moteris pirmiausia kalba apie nuodėmes, kurios ją labiausiai skaudina. Dėl to ji gali jas laikyti sunkiomis, nors pagal savo pobūdį jos nebūtinai tokios yra.
Dvasininkas patarė išpažinties neapsunkinti
Kunigas ragino prieš išpažintį nusiteikti ramiai ir nesistengti išsamiai išnarstyti kiekvienos smulkmenos.
Anot jo, pernelyg ilgas aplinkybių aiškinimas gali atitraukti dėmesį nuo pagrindinės sakramento prasmės. Daug svarbiau nuoširdžiai pripažinti savo kaltes ir jas aiškiai įvardyti.
Toks požiūris, pasak dvasininko, gali padėti tikintiesiems prasmingiau išgyventi išpažintį ir sumažinti papildomą įtampą pokalbio klausykloje metu.
