Išpažinties turinys per pastaruosius dešimtmečius pastebimai pasikeitė. Į klausyklą žmonės atsineša ne tik tradiciškai įvardijamus nusižengimus, bet ir problemas, kurios anksčiau dažnai nebuvo laikomos sąžinės klausimais. Beveik 30 metų išpažinčių klausantis kunigas Grzegorzas Strzelczykas sako, kad kito ne tik nuodėmių pobūdis, bet ir pats tikinčiųjų požiūris į Atgailos sakramentą.
Interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP dvasininkas pasakojo, su kokiais naujais iššūkiais žmonės ateina į klausyklą ir kokie nusižengimai joje minimi rečiau. Anot jo, pasikeitė tiek išpažįstamų dalykų sąrašas, tiek atgailaujančiųjų lūkesčiai.
Internetas ir naujas požiūris į atsakomybę
Kunigas G. Strzelczykas teigia, kad šiandien išpažinčių atliekama mažiau. Tam įtakos turėjo pandemija, po kurios dalis tikinčiųjų į bažnyčias nebegrįžo, taip pat stiprėjanti sekuliarizacija.
Dvasininkas nurodė, kad ryškiausias išpažinčių sumažėjimas buvo pandemijos metu, o jai pasibaigus dalis žmonių taip ir neatnaujino lankymosi bažnyčioje.
Vis dėlto mažesnis tikinčiųjų skaičius nereiškia, kad išpažintys tapo ne tokios gilios. Pasak kunigo, nemažai žmonių dabar būna geriau pasirengę: jie nori ne tik išvardyti savo poelgius, bet ir suprasti, kas juos paskatino.
Be to, daugiau dėmesio skiriama atsakomybei už bendrąjį gėrį. Kaip pavyzdį G. Strzelczykas pateikė daiktų pasiėmimą iš darbovietės. Anksčiau toks elgesys ne visada buvo laikomas moraliniu nusižengimu, o dabar jis dažniau tampa sąžinės sąskaitos dalimi.
Kartu rečiau girdimi kai kurie anksčiau dažni prisipažinimai. Kunigas gerokai rečiau išklauso žmones, kurie sekmadienio Mišias praleido dėl ligos, taip pat rečiau kalbama apie kyšių davimą.
Kaltės jausmas ne visada reiškia nuodėmę
Į klausyklą kartais ateina žmonės, manantys, kad nusidėjo, nors iš tikrųjų juos labiausiai slegia kaltės jausmas. G. Strzelczykas pabrėžia, kad nuodėmės ir emocijų tapatinti nereikėtų.
Kunigas aiškino, kad vien emocijos nuodėme netampa, tačiau jos gali atkreipti dėmesį į gyvenimo sritis ar santykius, kuriuos žmogui verta atidžiau įvertinti.
Dvasininko manymu, augantis psichologinio turinio populiarumas taip pat lemia, kad kai kurie tikintieji dvasinį darbą supainioja su terapija. Išpažinčių klausantis kunigas gali padėti religiniais klausimais, tačiau jis nepakeičia psichologo ar psichoterapeuto. Pastebėjęs nerimą keliančių požymių, jis gali pasiūlyti kreiptis į specialistą.
Išpažintis vis dažniau siejama su atleidimo paieškomis
Pasikeitė ir žmonių motyvacija. G. Strzelczyko teigimu, išpažintis vis rečiau suvokiama tik kaip religinė pareiga. Į klausyklą tikintieji dažniau ateina norėdami sulaukti atleidimo.
Be nuodėmių išrišimo, dalis žmonių išpažintyje ieško ir gilesnio savo gyvenimo supratimo.
