Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas parlamento rinkimų rezultatus gali pateikti kaip įrodymą, kad visuomenė pasirengusi kentėti ekonominius sunkumus. Tokiu pagrindu jis esą galėtų dar labiau stiprinti karinius tikslus ir siekti priversti Ukrainą pasiduoti.
Taip leidiniui „Newsweek“ teigė pasaulinio lygio ekonomistas Sergejus Gurjevas, iš Rusijos išvykęs 2013 m. 2004–2013 m. jis vadovavo Maskvos Naujajai ekonomikos mokyklai, buvo neoficialus buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėjas, dirbo jo „Atvirojoje vyriausybėje“ ir dalyvavo prezidento pavedimu suburtoje ekspertų grupėje.
Londono verslo mokyklos dekanas ir Kremliaus kritikas S. Gurjevas priminė, kad V. Putinas jau yra pripažinęs, jog karas brangiai kainuoja. Ekonomisto vertinimu, Rusijos vadovas rinkimų rezultatus gali panaudoti kaip patvirtinimą, kad rusai esą pasirengę dar labiau taupyti ir „susiveržti diržus“.
Ar po rinkimų gali būti paskelbta mobilizacija?
Po rinkimų vėl svarstoma, ar Rusija gali pašaukti šimtus tūkstančių karių. Apie tokią galimybę anksčiau įspėjo ir Kyjivas. Šiuo veiksmu Kremlius siektų kompensuoti Ukrainoje patiriamus nuostolius, kurie, Kyjivo ir Vakarų vertinimu, gali siekti iki 1000 karių per dieną.
Maskva neigia, kad artėja nauja mobilizacija. Vis dėlto po nesėkmingos dalinės mobilizacijos 2022 m. rugsėjį Rusija išplėtė skaitmeninę infrastruktūrą, kad karių šaukimas būtų paprastesnis ir būtų galima užkirsti kelią galimam žmonių pasitraukimui iš šalies.
S. Gurjevas mano, kad dėl augančio Rusijos biudžeto deficito ir rekordiškai didelių karinių išlaidų V. Putinui priverstinis karių šaukimas gali būti pigesnis nei samdomos kariuomenės išlaikymas. Jo teigimu, šią riziką veikiausiai netrukus teks įvertinti.
Ekonomistas pažymėjo, kad mobilizacija turi politinę kainą, o profesionalių karių samdymas – ekonominę. Todėl V. Putinui teks spręsti, kokią politinę naštą jis pasirengęs prisiimti. Be to, Rusijos vadovas rinkimų rezultatus gali suprasti kaip ženklą, kad visuomenė iš tiesų neprieštarautų naujam šaukimui.
S. Gurjevas pabrėžė, kad toks vertinimas gali būti klaidingas, tačiau V. Putinas gali būti neteisingai informuojamas apie tikrąjį gyventojų paramos jam lygį.
Karas Rusijoje kelia vis daugiau nerimo
Pasak S. Gurjevo, ekonominiai karo padariniai V. Putinui tampa vis didesne politine našta. Tuo pat metu kai kurie Rusijos pareigūnai pateikia niūrias šalies finansų prognozes.
Karas vis labiau juntamas ir Rusijos teritorijoje. Ukrainos dronai ne kartą smogė prekybos milžinių „Wildberries“ ir „Ozon“ infrastruktūrai, o didžiulės eilės degalinėse dar labiau išryškino problemas, kurių Kremlius norėtų išvengti.
Ekonomisto teigimu, rusai dėl šios padėties kelia vis daugiau klausimų. Ukrainos tikslas esą yra parodyti, kad karas nėra tolimas įvykis. Tai gali mažinti visuomenės paramą karui ir skatinti V. Putino aplinkos žmones labiau nerimauti bei atviriau apie konfliktą kalbėti viešai.
S. Gurjevas taip pat teigė, kad aukšto pareigūno vieši pasisakymai apie ekonominę karo kainą gali reikšti, jog šis žmogus neturi tiesioginio ryšio su V. Putinu. Kita galimybė – jis pats atsisakė su prezidentu kalbėtis, nes suprato, kad šis nenori klausytis nepatogių argumentų.
Režimo kontroliuojama rinkimų komisija paskelbė, kad V. Putino remiama partija „Vieningoji Rusija“ surinko 57,83 proc. balsų. Tai yra didesnis rezultatas nei per ankstesnius parlamento rinkimus.
