Rudenį aviečių krūmai reikalauja kruopštaus susitvarkymo ir kelių konkrečių darbų, kad augalai geriau ištvertų žiemą. Pirmiausia pašalinkite augalines atliekas ir įvertinkite ligų ar kenkėjų požymius; tada pagal aviečių tipą atlikite genėjimą, apsvarstykite tręšimą bei drėkinimą, uždenkite ar prilenkite ūglius, jeigu to reikia jūsų regionui.
Tvarkymas prieš kitus darbus
Surinkite nukritusius lapus, išravėkite piktžoles ir pašalinkite visas nukirpintas ar sausas šakas. Ligoti ar pažeisti augaliniai likučiai gali talpinti kenkėjus ir ligų sukėlėjus, todėl geriausia juos išnešti už sklypo ribų ir utilizuoti. Jei pastebite ligos požymių — dėmių, pūlingo nario ar sausų, įtrūkusių šakų — tokius ūglius išpjaukite ir, prireikus, panaudokite tinkamą apsaugos priemonę.
Genėjimas — pagal aviečių tipą
Genėjimo tvarka priklauso nuo to, kokios rūšies avietes turite.
- Vasariniams avietėms. Pašalinkite prie pat žemės visas dvimečių ūglių atkarpas — jos jau sunoko ir daugiau derliaus nebe duos. Tai galima padaryti iš karto po uogų skynimo arba rudenį. Dvimečius ūglius atpažinsite pagal tamsesnę, sutrūkusią žievę. Palikite vienmetius ūglius — jie yra šviesesni ir lankstesni. Krūminio auginimo atveju palikite apie 6–8 stipriausias ataugas; eiliniu būdu jų skaičius priklauso nuo sodinimo tankumo. Pašalinkite silpnus, plonus ir sulaužytus ūglius ir praretinkite krūmą, kad oras laisvai judėtų tarp šakų.
- Remontantinėms avietėms. Genėjimo metodas priklauso nuo to, kiek derlių planuojate gauti. Jei norite vieno rudeninio derliaus, nukirskite visus ūglius prie pat žemės po vegetacijos pabaigos vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį. Jei siekiate dviejų derlių, palikite ūglius peržiemoti ir pavasarį nukirpkite tik tuos viršūninius atžalynus, kurie jau buvo vaisingi rudenį. Nereikia vienodai trumpinti visų ūglių apie trečdalį — tai nėra būtina.
Kaip genėti tinkamai
- Atlikite genėjimą tik esant sausiems orams.
- Naudokite aštrų sekatorių — bukas įrankis sutraukia audinius, o tokie pjūviai lengviau užsikrečia.
- Prieš darbą ir po genėjimo, ypač dirbant su ligotais krūmais, dezinfekuokite ašmenis 70% spiritu.
- Nėra reikalo dezinfekuoti pjūvių „žaliąja“ ar kalio permanganato tirpalu; svarbiausia — daryti švarius pjūvius aštriu įrankiu ir laiku šalinti sergančius ūglius.
Tręšimas
Rudenį tikslas nėra skatinti augimą, o paruošti avietes žiemai. Naudokite fosforo ir kalio trąšas tik esant poreikiui, atsižvelgiant į dirvos maistinių medžiagų kiekį. Tinka:
- superfosfatas — jei dirvai trūksta fosforo;
- kalio sulfatas — esant kalio trūkumui, laikydamiesi gamintojo normų.
Iš organikos tinka perėjęs kompostas, mėšlas ar humusas — jie gerina dirvos struktūrą, palaipsniui atiduoda maistines medžiagas ir gali tarnauti kaip mulčias. Venkite didelių azoto dozių vėlų rudenį (karbamido, amonio salietros, šviežio mėšlo), nes jos gali skatinti naujų ūglių augimą, kurie neprisiris iki šalčių. Taip pat nenaudokite be apgalvojimų chloro turinčių trąšų — avietės jautrios chloridams, todėl sūrusis kalis dažnai yra geresnis pasirinkimas.
Vandens prisotinimas prieš įšalą
Jei ruduo buvo sausas, gerai laistyti avietyną prieš dirvos užšalimą. Vandens kiekis priklauso nuo dirvos drėgmės, sudėties, kritulių kiekio ir drenažo. Svarbiausia — pakankamai sudrėkinti šaknų zoną, vengiant vandens stovėjimo. Jei dirva jau drėgna, papildomas laistymas nereikalingas. Vidutiniškai drėgnas dirvožemis padeda šaknims geriau atlaikyti žiemos svyravimus.
Mulčiavimas
Uždenkite šaknų zoną 5–8 cm organinės dangos sluoksniu: tinka peraugęs mėšlas, durpių kompostas arba kompostas. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Venkite tvirtai prispausto ir drėgno mulčio prie pačių ūglių pagrindo. Jeigu sklypas drėgnas arba drenažas prastas, mulčiavimą reikėtų daryti atsargiai — per didelis drėgmės kiekis žiemą gali sukelti puvimą.
Ūglių prilenkimas
Prilenkimas ypač svarbus vasarinėms avietėms regionuose su šaltomis ir mažai sniego turinčiomis žiemomis. Tačiau atsparios šalčiui veislės ir apsaugotos vietos kartais leidžia apsieiti be jo. Jei prilenksite, darykite tai kol dar teigiama temperatūra — ant šalčio mediena tampa trapesnė ir lengviau lūžta. Geriau dirbti esant sausam orui.
Kaip pritvirtinti:
- Surįžkite vieno krūmo viršūnes prie gretimo pagrindo — gaunasi lanko forma prie žemės.
- Naudokite P raidės formos spaustukus iš storos vielos; kad nepažeistumėte žievės, po prispaudimo vieta uždenkite minkšta apsauga.
- Žemesnioms veislėms galima sugrupuoti ūglius į pailgą kuokštą, prilenkti į vieną pusę ir pritvirtinti prie apatinio vielos ar pagaliuko.
Prilenkite kiek galima žemiau, tačiau venkite stipraus tempimo ar pažeidimų ūglių pagrindui. 30–40 cm aukštis negarantuoja apdangalo po sniegu, nes sniego storis kasmet keičiasi.
Uždengimas (kai reikalinga)
Jei žiemos dažnai būna snieguotos, dažnai užtenka prilenkti krūmus ir palikti sniegą kaip natūralų šilumos izoliatorių. Papildomą uždengimą verta daryti, jei žiemos yra mažai snieguotos ir vėjuotos arba būna stiprių besniegių šalčių. Tada ant prilenktų ūglių pastatykite žemas lankus ir uždenkite baltu agroplėvele (apie 60 g/m² vienu ar dviem sluoksniais), arba užklokite eglės šakelėmis ar agrotinklu. Vis dėlto tokia apsauga negarantuoja veiksmingumo visomis sąlygomis — daug kas priklauso nuo veislės, vėjo bei sniego dangos. Remontantinėms avietėms, kurios auginamos vienam rudeniniam derliui ir vėliau visiškai nupjaunamos, uždengti ūglių paprastai nereikia.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
- Per ankstyvas jaunų ūglių genėjimas. Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje sveiki žali lapai dar tiekia augalui maistinių medžiagų. Jaunų vienmečių ūglių genėti nederėtų; senus, dvimetrius, jau sunokusius galima pašalinti iš karto po derliaus nuėmimo.
- Vėluojantys darbai esant tvirtam šaltukui. Šaltyje ūgliai praranda lankstumą ir lūžta, todėl prilenkimą geriau pabaigti iki stiprių šalnų.
- Vertikalus ūglių palikimas tankiame kuokšte. Regionuose su stipriomis, mažai sniego turinčiomis žiemomis tokie ūgliai gali likti virš sniego ir nukentėti nuo vėjo bei šalčio. Juos geriau atsargiai prilenkti.
- Neteisingas sniego naudojimas. Papildomas sniego užpylimas ant avietyno padidina izoliaciją, bet šlapio sniego kaupimas neturėtų atidengti kitų augalų šaknų. Protinės takų ardymas aplink krūmus nėra patikima priemonė nuo graužikų.
