Iki žiemos dar toli, todėl dar yra laiko pasiruošti braškėms. Spalio mėnesį svarbu apžiūrėti krūmus dėl ligų ir, jei reikia, atlikti tinkamą apsaugą. Braškės linkusios sirgti įvairiomis ligomis, o šiame tekste aptarsiu dažniausiai pasitaikančias – įvairias dėmėtis.
Kokios būna dėmėtis
Yra keli jų tipai. Braškės gali sirgti balta dėmėtimi, ruda dėmėtimi arba antraknoze (kartais vadinama juodąja dėmėtimi). Be to, ant lapų gali atsirasti ir rūdžių dėmių.
Kaip pasireiškia baltoji dėmėtis
Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių braškių ligų. Dėmės išryškėja ant įvairių augalo dalių: ant kotelių, lapų, ūsų, žiedkočių. Ant lapų matomos purpurinės dėmės su balta centrinė dalimi. Esant silpnam užkrėtimui, pažeidimas būna tik ant lapų.
Jei liga stipresnė, dėmių daugėja. Ant kotelių ir žiedkočių atsiranda tamsiai rudos, įdubusios dėmės. Žiedkočiai gali išdžiūti ir prarandame derlių. Vyresni krūmai tam tikromis sąlygomis gali būti labiau pažeidžiami, todėl kiekvienais metais atidžiai apžiūriu braškes, ypač sezono pabaigoje. Jei matau stiprų lapų pažeidimą, stengiuosi nustatyti galimą priežastį ir, prireikus, atlikti tinkamą gydymą. Taip pat nevystau braškių vienoje vietoje ilgiau nei trejus metus.
Ruda dėmėtis, juodoji dėmėtis (antraknozė) ir rūdys
Ruda dėmėtis pasireiškia tamsiai purpurinėmis arba rudos spalvos dėmėmis ant lapų. Pažeistos vietos palaipsniui didėja, lapai paruduoja ir išdžiūsta. Reikia atsižvelgti į tai, kad panašios dėmės gali atsirasti ir dėl kitų ligų.
Juodoji dėmėtis (antraknozė) gali pažeisti lapus, kotelius, ūsus ir pačias uogas. Ant kotelių ir ūsų atsiranda tamsios įdubusios dėmės, o ant uogų – apskritos įdubusios rudos arba beveik juodos dėmės. Drėgnesniu oru pažeidimuose kartais matomi rožiniai–oranžiniai sporų kaupimosi židiniai.
Rūdžių dėmės taip pat gali pasirodyti ant braškių lapų. Kartais jos būna gelsvo atspalvio, vėliau tamsėja ir tampa rūdžių rudos. Visgi tokie simptomai ne visuomet rodo būtent rūdis. Teisingai identifikuoti ligą padeda dėmių forma, jų išsidėstymas ir kiti požymiai.
Ką darau rudenį
Surinku ir pašalinu sausus bei stipriai pažeistus lapus. Taip pat būtinai patręšiu (išvalau) lysvę nuo piktžolių. Kai kurios ligų sukėlėjai žiemos metu išlieka ant užterštų lapų ir augalinių liekanų, todėl sanitarinis tvarkymas sumažina infekcijos paplitimo riziką kitais metais.
Tačiau viso lapyno negalima nupjauti spalio mėnesį. Braškės turi žiemai likti su žaliais lapais. Todėl pašalinu tik sausus, nunykusius ir stipriai pažeistus lapus, o sveikus žalius palieku. Visų lapų visiškas nupjovimas spalį nereikalingas, nes augalai turi natūraliai pasiruošti žiemai.
Turiu patikrintų priemonių. Rinktis šiuo metu rinkoje galima iš plataus asortimento, tačiau reikėtų parinkti preparatą pagal konkrečią ligą, atsižvelgiant į leidžiamą vartojimo sritį ir gamintojo instrukciją.
Štai kokių priemonių galima rasti pardavime:
- Bordo mišinys — varį turintis kontaktinis fungicidas, naudojamas prieš lapų dėmėtis ir kitas grybinės kilmės ligas. Braškėms svarbu naudoti tik tokią koncentraciją ir purškimo būdą, kurie nurodyti konkretaus preparato instrukcijoje. Per didelė koncentracija gali pažeisti žalius lapus.
- Fitosporinas‑M — biologinis fungicidas, paremtas Bacillus subtilis bakterijomis. Kai kurios preparato formos skirtos baltojo ir rudojo dėmėtumo prevencijai ir suvaldymui. Efektyvumas priklauso nuo temperatūros, taikymo sąlygų ir augalų būklės.
- Switch 62,5 WG — fungicidas, naudojamas braškėms nuo baltojo ir rudojo lapų dėmėtumo, pilkosios uogų puvėsio ir miltligės.
- Amistar Gold 250 SC — fungicidas prieš baltojo ir rudojo lapų dėmėtumo bei braškių miltligę.
- Signum — fungicidas, naudojamas braškėms nuo antraknozės, pilkosios puvėsio, miltligės ir kai kurių kitų grybelinių ligų.
Svarbu prisiminti, kad šie preparatai nėra vieni kitų pakaitalai. Kiekvienas turi savo veikimo spektrą, taikymo terminus ir sąlygas. Preparato buvimas prekyboje nereiškia, kad juo galima purkšti braškes bet kada, įskaitant spalį. Prieš vartojimą visuomet patikrinu, ar konkretus preparatas leidžiamas braškėms ir būtent tai ligai, taip pat ar jo naudojimas rudens metu atitinka reglamentą.
Jei reikia pakartotinių purškimų, keičiu leidžiamus preparatus, turinčius skirtingus veikimo mechanizmus, siekdamas sumažinti ligų sukėlėjų atsparumo riziką. Atsparumas gali išsivystyti būtent ligų sukėlėjams, o ne augalams.
Rudens purškimus atlieku tik palankiomis oro sąlygomis ir laikydamasis konkretaus preparato instrukcijos. Įvertinu oro temperatūrą, kritulių nebuvimą, vėjo stiprumą ir naktinių šalnų tikimybę. Prieš purškiant visada išstudijuoju instrukciją, nes kiekvienas preparatas turi savo dozes, temperatūros reikalavimus ir taikymo terminus.
