Pagrindinė klaida rožių auginime šaltuoju sezonu – uždengti jas per anksti. Per ankstyvas uždengimas, kai dar yra teigiama oro temperatūra, sukuria šiltą ir drėgną mikroklimatą, palankų puvimo ir grybinių ligų plitimui. Vietoj to svarbu orientuotis į realią augalų būklę ir stabilią žemės bei oro temperatūrą.
Kodėl spalio mėnuo dažnai būna per ankstyvas
Regionuose su šaltomis žiemomis rožės kenčia ne tik nuo šalčio, bet ir nuo išprigimo – kai po uždengimo susidaro šilta ir drėgna aplinka. Kol laikosi pliusinė temperatūra ir pasitaiko tik lengvos naktinės šalnos iki -2…-3 °C, daugumos suaugusių rožių nereikėtų dengti. Būtent tokios sąlygos padeda augalui palaipsniui sunokti, sumažinti perteklių vandens ir pasiruošti žiemai.
Praktinis orientyras – ne kalendorinė data, o stabili temperatūra ir augalo išvaizda. Dažniausiai dengti verta po kelių stabilių šalnų, kai krūmai pereina į ramybės būseną. Kai kuriems regionams kaip orientyras nurodomos temperatūros apie -5…-7 °C, tačiau laukti būtent tokių rodiklių nebūtina – viskas priklauso nuo vietinio klimato ir rožės rūšies.
Požymiai, kuriuos stebėti prieš dengiant
Uždengimo laiką nustatykite pagal oro ir dirvos būklę, o ne pagal pirmąjį šalnų dieną. Atkreipkite dėmesį į šiuos rodiklius:
- Stabilūs šalčiai kelias dienas iš eilės be ilgesnių atšilimų (dažnai orientyras – apie -3…-5 °C, priklausomai nuo rūšies).
- Viršutinis dirvos sluoksnis pradeda įšalti – rytais žemė būna kieta, bet dar neužšalusi giliai.
- Prognozė be ilgesnių atšilimų artimiausią savaitę–pusantros.
- Lapija nukrito arba pajuodo nuo šalnų – tai vienas iš perėjimo į ramybę požymių, nors vien lapų nukritimas nereiškia, kad sokai visiškai sustojo.
Vienas šiltesnis diena po to nėra problema. Daug pavojingesnis yra ankstyvas uždengimas ant šiltos, drėgnos žemės ir dar neišsivysčiusių ūglių.
Paruošimas prieš uždengimą
Paruošti krūmus reikia sausu oru ir iš anksto. Pagrindiniai darbai:
- Nustokite tręšti azotu nuo vasaros pabaigos. Fosforo-kalio trąšas įterpkite vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kol šaknys dar aktyvios – jos padeda išbrinkti ūgliams. Prieš pat šalčius tręšti nėra prasmės.
- Surinkite lapus su ligų požymiais nuo krūmo ir iš po jo – ant jų gali išlikti ligų sukėlėjai. Taip pat pašalinkite lapus, kurie gali pūti po uždengimo.
- Nusimontuokite atramas ir nuleiskite vyniojamų (pletistų) rožių ūglius ant žemės ant eglės šakų ar lentų.
- Užpilkite pagrindą krūmų, kuriuos būtina papildomai apsaugoti, sausu puriu dirvožemiu apie 15–20 cm aukščio. Tai saugo pagrindą ir kalus. Geriau naudoti gerai drenuojančias medžiagas; žemės maišyti tiesiai iš po pat krūmo nederėtų, kad neatrastumėte šaknų.
Ūglių negalima prilenkti ant šalčio – mediena gali sulūžti. Prilenkti ir fiksuoti reikia dar kol ūgliai lankstūs; tvirtinimui naudokite segtukus ar smeiges.
Genėjimas ir prilenkimas prieš žiemą
Rudenį nerekomenduojama atlikti stipraus formavimo genėjimo „ant stubo“ be būtinybės – daugumą formuojančių darbų palikite pavasariui. Rudeninis genėjimas apsiriboja tik būtinu:
- neišsivysčiusių, minkštų, žalių ūglių galų, kurie gali pūti po uždengimo;
- sergančių, sulūžusių ir sausų šakų;
- per ilgi ūgliai sutrumpinami tiek, kad juos būtų galima kokybiškai uždengti.
Krūminės rožės (arba arbūtinės grupės, pvz., tea-hybrid, floribunda) prilenkiamos arba nukerpinamos iki tokio aukščio, kad tilptų po uždengimu. Pletistės nuimamos nuo atramų ir guldomos ant žemės, o daugelis žemę dengiančių veislių dažnai gerai žiemoja be sudėtingų konstrukcijų, ypač jei tai vietinis atsparus klimatas.
Dirbkite aštriais sekatoriais sausu oru – drėgnoje šalta aplinkoje pjūviai gali būti imlesni infekcijoms.
Oro-saussas (vėdinamas) uždengimas ant karkaso
Vienas iš optimaliausių būdų apsaugoti rožes – oro-saussas (air-dry) uždengimas. Esmė – neįtempti medžiagos tiesiogiai ant ūglių, o palikti oro tarpas tarp krūmo ir dangos.
Kaip tai įrengti:
- Pastatykite karkasą – lankus, dėžę arba skydus, aukštesnius už krūmą 20–30 cm.
- Uždengimui naudokite neaudžiotą medžiagą 60 g/m², dvigubą sluoksnį arba kitą tinkamą agrovilkoną. Plėvelę dedame tik viršuje esant būtinybei apsaugoti nuo lietaus, bet paliekame galimybę vėdinimui.
- Palikite kraštus atvertus iki stabilių šalnų, kad po uždengimu nesikaupia drėgmė ir nesivystytų puviniai.
Plėvelės negalima dengti sandariai ant ūglių – po ja kaupiasi kondensatas. Pagrindinė danga turi leisti orui praeiti. Kraštus uždarykite tik prasidėjus tvariems šalčiams; pavasarį atidarykite pirmieji, kad pravėdintumėte ir išvengtumėte išprigimo.
Skirtingoms rožėms – skirtingas priežiūros planas
Uždengimo poreikis priklauso nuo rožių grupės, veislės žieminių savybių, vietinio klimato ir to, ar rožė auginama ant savo šaknies, ar yra skiepyta.
- Rožės ant savo šaknų ne visada reikalauja pilno uždengimo: net jei viršutinė dalis nukentėtų, augalas gali atžėlti iš gyvo šaknyno. Tačiau jauni krūmai ir mažai atsparios veislės turi būti apsaugoti.
- Pletistės ir žemę dengiančios veislės reikalauja individualaus požiūrio: silpnai žiemai atsparias pletistes nuimame nuo atramų, o atsparias galima palikti su tinkama apsauga.
- Parkinės rožės dažnai gerai ištveria žiemas su minimaliu uždengimu, bet jaunos persodinamos geriau pridengti.
- Tea-hybrid ir floribunda gali būti jautresnės šalčiams ir dažnai reikalauja pilno oro-sauso uždengimo šaltuose regionuose.
Jei tik planuojate sodinti, stenkitės sodinti rožes maždaug 3–4 savaites prieš stabilių šalnų pradžią, kad sodinukas suspėtų įsišaknyti. Fosforo-kalio tręšimas padeda pasiruošti žiemai, bet turi būti atliktas iš anksto, o ne prieš pat šalčius.
Neužsidėkite uždengimo per anksti: leiskite krūmams palaipsniui pasiruošti šalčiams, stebėkite stabilius šalčius ir dirvos būklę, tinkamai paruoškite krūmus ir rinkitės vėdinamą, oro sausą dangą, kuri apsaugos nuo šalto oro, bet neleis kauptis drėgmei.
