Rudens tręšimas nebūtinai skirtas pagerinti šių metų derlių – svarbu, kad augalai žiemotų turėdami subrendusias audines, sukaupę maisto atsargas ir gebėjimą atlaikyti šalnas. Netinkamas tręšimas rudenį gali būti brangus: per didelis azoto kiekis stimuliuoja jaunų ūglių augimą, o tai rizikuoja jų neišsilaikymu žiemą; tuo tarpu fosforo ir kalio stygius augalus silpnina. Toliau aiškiai aptariama, ką, kada ir kaip geriausia įterpti po medžiais ir krūmais.
Pagrindinis principas: azotas – ne rudenį, fosforas ir kalis – į dirvą
Rudeniui galioja paprasta taisyklė: azotą daugiausia palikti pavasariui, o rudenį skirti dėmesį fosforui ir kaliui. Azotas skatina žalios masės augimą; vėlyvas pavojingas perteklinis azotas gali priversti augalus formuoti jaunus ūglius, kurie nespėja sunokti ir dažnai užšąla. Fosforas gerina šaknų vystymąsi, o kalis didina atsparumą šalnoms ir padeda reguliuoti vandens balansą audiniuose. Dėl to rudeninis tręšimas pirmiausia remiasi fosforo ir kalio tiekimu.
Kada tręšti ir kaip tai daryti
Geriausias laikas – vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kol šaknys dar aktyviai dirba, bet iki ilgalaikių šalčių pradžios. Ukrainoje tai dažniausiai rugpjūčio pabaiga–rugsėjis, o šiltesniuose regionuose – pradžia spalio mėn. Svarbu, kad dirva būtų dar šilta ir šaknys galėtų įsisavinti maistines medžiagas; tręšimas į užšalusią žemę neturi prasmės.
Geriau dirbti sausu oru: trąšas paskirstykite sausoje formoje, lengvai įterpkite į dirvos viršutinį sluoksnį ir, esant poreikiui, palaistykite tik po to. Taip trąšos nevėlu išsiplauti ir nesuformuos nereikalingų nuostolių.
Obuolynai ir kriaušės
Po obuolių ir kriaušių rudenį rekomenduojama įterpti paprastąjį superfosfatą – apie 30–40 g/kv. m ir kalio sulfato – 20–25 g/kv. m. Jei naudojamas dvigubas superfosfatas, dozę mažinkite atsižvelgdami į pakuotėje nurodytą fosforo kiekį. Veiksminga alternatyva yra pelenai, kurie turi kalio, fosforo ir mikroelementų, bet beveik neturi azoto; pelenus galima naudoti po 1–2 stiklines/kv. m, šiek tiek įterpiant į dirvą.
Trąšas paskirstykite pagal lajos projekciją – ten, kur yra absorbuojančios šaknys – ir atsargiai įverkite į viršutinį dirvos sluoksnį 5–10 cm gylio, vengdami pažeisti šaknis. Prie pat kamieno dirvą purenkite labai atsargiai. Po to galite užmulčiuoti prie kamieno vietą.
Kauliukų šeima (vyšnios, slyvos, abrikosai)
Kauliukiniams vaismedžiams rudenį tręšti reikia atsargiai, nes per didelis trąšų kiekis gali silpninti augalus ir, esant nepalankioms sąlygoms, skatinti kamedėjimą. Pakanka vidutinių fosforo ir kalio dozių: apie 20–30 g paprastojo superfosfato ir 15–20 g kalio sulfato/kv. m. Azotinių mineralinių trąšų rudenį šiems augalams nenaudokite.
Uogakrūmiai (serbentai, agrastai)
Serbentai ir agrastai gerai reaguoja į rudeninį tręšimą. Po kiekvieno suaugusio krūmo įterpkite paprastąjį superfosfatą 30–40 g ir kalio sulfatą 20–30 g arba naudokite pelenus 1–2 stiklines/krūmą. Trąšas tolygiai paskirstykite pagal krūmo projektą ir atsargiai įterpkite į dirvą 5–8 cm gylio, po to mulčiuokite durpėmis arba pernašu.
Avietės ir šilauogės (maliна ir ожина)
Avietėms ir šilauogėms rudenį labiau tinka organika: pernai išrūgęs mėšlas netinka, tačiau peraugęs kompostas arba pernaša – puiki priemonė. Rekomenduojama įterpti pernašą arba kompostą po 3–5 kg/kv. m kartu su paprastuoju superfosfatu 20–30 g ir kalio sulfatu 15–20 g. Kalio sulfatas avietėms yra geresnis už kalio druską, nes jame nėra chloro. Organika tuo pat metu ir šildo šaknis, ir pamažu atiduoda maistines medžiagas.
Vynuogės
Vynuogėms rudenį svarbu tiek fosforas, tiek kalis, kad liana geriau sunoktų ir pasiruoštų žiemai. Po suaugusio krūmo įterpkite 30–40 g paprastojo superfosfato ir 20–25 g kalio sulfato arba naudokite pelenus 2–3 stiklines. Konkretų kiekį koreguokite pagal krūmo amžių, dirvos derlingumą ir ankstesnius tręšimus. Azotinių mineralinių trąšų vynui rudenį nenaudokite.
Dekoratyviniai krūmai ir daugiametės gėlės
Dekoratyviniams krūmams, ypač pavasarį žydintiems, rudenį užtenka pelenų arba fosforo–kalių trąšų saikingomis dozėmis. Daugiametėms gėlėms galima duoti paprastąjį superfosfatą 15–20 g/kv. m ir kalio sulfatą 10–15 g arba pelenus. Svarbu negenėti radikaliai rudenį pavasarį žydinčių krūmų, kad nenukirstumėte žiedinių pumpurų.
Organika: kompostas ir pernaša – universalus sprendimas
Kompostas ir pernaša yra geri rudeninio tręšimo variantai daugumai kultūrų. Jie suteikia azotą organine forma, kuris palaipsniui išlaisvinamas, gerina dirvos struktūrą, šildo šaknis ir pamažu atiduoda maistines medžiagas. Juos galima įterpti negiliai arba naudoti kaip mulčiavimo sluoksnį 3–5 cm storio prie kamienų ir krūmų, neuždengiant šaknies kaklelio.
Ko geriau nedaryti
- Nenaudokite didelių dozių greitai veikiančių azotinių trąšų (karbamidas, amoniakinė salietra) vėlyvą sezoną – tai gali paskatinti jaunų ūglių augimą ir sumažinti jų atsparumą šalčiams. Svarbu vengti ir šviežio mėšlo; brandus kompostas ar pernaša nuosaikiai – priimtini.
- Netręškite užšalusio dirvožemio – šaknys negali įsisavinti maistinių medžiagų.
- Neviršykite nurodytų dozių: rudeninė pertręša gali būti tokia pat žalinga kaip ir trūkumas.
- Nesumaišykite pelenų tiesiogiai su superfosfatu ar amonio turinčiomis azotinėmis trąšomis: šarminė pelenų reakcija gali sumažinti dalies fosforo prieinamumą, o bendra su amonio trąšomis – sukelti azoto nuostolius. Šiuos produktus geriau įterpti atskirai.
Rudens tręšimas reikalauja ramybės ir saiko – svarbu ne „permaitinti“, o suteikti augalams tai, ko jiems reikia pasiruošti žiemai: fosforo šaknims, kalio atsparumui šalčiams ir organikos dirvos struktūrai bei šilumai. Laikantis nurodytų dozių ir technologijos, pavasarį sodas atsidėkos ryškesniu atbudimu, tvirtesniais ūgliais ir geresne vegetacija.
