Šis tekstas aprašo preparatus ir medžiagas, kuriuos verta įterpti į dirvą likus maždaug mėnesiui iki žieminio česnako sodinimo. Tai nėra tręšimas, atliekamas tiesiogiai prie sodinimo; tai priemonės, kurias verta įvesti iš anksto, kad jos suspėtų pradėti veikti ir duoti efektą iki sodinimo.
1. Trichoderma
Pirmą priedą rekomenduojama įterpti kuo anksčiau, kol dirva dar pakankamai šilta. Trichoderma – naudingosios mikromicelijos, kurias „įsodiname” į lysvę, kad jos užimtų teritoriją ir padėtų kovoti su puviniais ir fuzarioze. Svarbu daryti tai tada, kai dirvos temperatūra yra virš maždaug +15 °C; prie maždaug +10 °C augimas ir aktyvumas dar vyksta, bet žymiai lėčiau.
Jeigu jau šiek tiek pavėlavote, po trichodermos įterpimo lysvę galite laikinai uždengti juoda plėvele – tai padės sušildyti dirvą ir suteiks geresnes sąlygas mikroorganizmams prisistatyti. Plėvelę galima uždėti ir po visų papildomų įterpimų.
Svarbūs apribojimai: prieš arba po trichodermos naudojimo neskatinu dirvos apdoroti jokiais fungicidais – tai užmuštų pradedamąją mikroflorą ir padarytų procedūrą beprasmiška. Be to, trichodermos veiklai būtina drėgmė, tad neleiskite dirvai išdžiūti.
2. Gerai perpuvęs kompostas
Žieminis česnakas nemėgsta perteklinio azoto ir nepageidauja šviežios organikos, tačiau gerai perpuvęs kompostas jam tinka: pagerina dirvos struktūrą ir suteikia maistinių medžiagų. Ypač rekomenduojama įterpti kompostą, jeigu lysvėje anksčiau augo itin „išalkusios” kultūros (pavyzdžiui, moliūginės, bulvės, pomidorai arba paprikos) arba jei per pavasarį ir vasarą nebuvo įnešta jokios organikos.
Rekomenduojamas kiekis: 2–3 kg gerai perpuvusio komposto 1 m² lysvės.
Nemaišykite toliau – tiesiog įterpkite kompostą pagal lysvės dydį ir tolygiai paskirstykite. Neturėtina persistengti su kiekiu: nurodomas kiekis yra pakankamas ir saugus žieminiam česnakui.
3. Smėlis
Jei jūsų dirva sunki, molinga arba prastai praleidžia vandenį, rekomenduojama įterpti smėlį, kad pagerintumėte struktūrą ir drenažą. Geriausia smėlį įmaišyti tuo metu, kai purename arba ravime lysvę. Jeigu nespėjote iki purenimo, smėlį galite užberti ant viršaus – lietūs ar rudens drėgmė jį palaipsniui nuneš žemyn, bet geriausia tai atlikti kuo anksčiau, kad iki sodinimo jis būtų tinkamoje vietoje.
Smėlio įterpimas mažina česnako pūvimo riziką esant lietingai rudeniui ar sniegingai žiemai ir pagerina svogūnėlių šaknėjimąsi. Jei dirva ir taip gerai drenuoja vandenį (nereikia pelkėti), smėlio pridėti nebūtina.
4. Pelenai arba dolomito milteliai
Jei jūsų dirva yra rūgšti, vertėtų įvesti pelenus. Jei pelenų kiekis ribotas arba nenorite jų naudoti, alternatyva – dolomito milteliai (dolomito milteliai švelniau mažina rūgštumą nei kalkės). Juos galima įterpti net už 3–4 savaičių iki sodinimo.
Rekomenduojamas dolomito miltelių kiekis: 250–600 g, priklausomai nuo dirvos rūgštumo. Pirmiausia patikrinkite dirvos pH lakmuso juostelėmis arba kita priemone ir tik tada nuspręskite, kiek miltelių įterpti.
Paruošimo eiga (trumpai)
- 1. Kuo anksčiau (kai dirvos temp. geriau >+15 °C) įterpkite trichodermą; jeigu vėluojate, uždenkite lysvę juoda plėvele, kad sušiltų.
- 2. Nepamirškite drėgmės – trichodermos veiklai reikia drėgnos dirvos; nevartokite fungicidų prieš ar po jos naudojimo.
- 3. Jei reikia, įmaišykite 2–3 kg/m² gerai perpuvusio komposto.
- 4. Priklausomai nuo dirvos struktūros, įterpkite smėlio, kad pagerintumėte drenažą.
- 5. Jei dirva rūgšti, įtraukite pelenus arba dolomito miltelius – 250–600 g pagal pH rezultatą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar trichodermą galima maišyti su fungicidais?
Ne. Fungicidai sunaikintų naudingas trichodermos grybas ir padarytų procedūrą neveiksmingą.
Kada geriausia patikrinti dirvos pH?
Prieš įterpiant dolomito miltelius patikrinkite pH lakmuso juostelėmis arba kitu matavimo prietaisu; tik tada pasirinkite 250–600 g kiekį pagal rūgštingumą.
Ar visada reikia įterpti smėlį?
Ne. Smėlio reikia tik tada, kai dirva yra sunki ir blogai drenuoja vandenį. Jei lysvė nepelkėja ir gerai praleidžia vandenį, smėlio papildymas nebūtinas.
