Darželius paruošiau rugsėjo pabaigoje, maždaug už 2–3 savaičių iki žieminio česnako sodinimo: įdėjau mėšlo ir granulinių trąšų, po to perkasinėjau dirvą kartu su trąšomis. Kol kas šilčiau nei įprasta, todėl sodinti dar ankstyva, bet paruošimo darbai atlikti. Kadangi gyvename skirtinguose regionuose, noriu aprašyti, kuo aš apibarstau skilteles prieš sodinimą — tai praktiška informacija tiems, kurie jau pradeda ruošti česnaką sodinti.
Ką naudoju apibarstymui
Turiu du veiksmingus priemonių variantus skiltelių apibarstymui: boro rūgštį ir medžio pelenus.
Medžio pelenai praturtina česnaką magnio, sieros, mangano, silicio, boro ir kitų mikroelementų atsargomis. Tai ir trąša, ir tam tikra apsauga nuo kenkėjų. Tačiau pelenyse boro dažnai mažai, o būtent boras yra svarbus česnako augimui, todėl papildomai naudoju boro rūgštį.
Kaip apibarstau skilteles
Skilteles sudedu į indą ir lengvai pabarstau boro rūgštimi. Jei česnako nedaug, išdėlioju vienu sluoksniu dėžėje ir apibarstau; jei skiltelių daug — dedu į dubenį arba kibirą, pabarstau ir gerai permaišau. Svarbu pabarstyti tik šiek tiek, ne gausiai — tai ne tirpalas, o sausas gydymas.
Iš viršaus skilteles apibarstau persijotais medžio pelenais. Smulkusis pelenų dulkės sluoksnis gerai apgaubia kiekvieną skiltelę — tai suteikia papildomą maitinamąją medžiagą ir veikia kaip mechaninė apsauga nuo kai kurių kenkėjų. Pelenus verta persijoti, kad dulkės būtų smulkios ir vienodai pasklistų.
Anksčiau aš mėgau pelenus berti į vagutes sodinant, kad trąša patektų į kiekvieną duobutę, tačiau tai sulėtino sodinimo darbą. Apibarstymas skiltelėms leidžia sodinti greičiau ir patogiau, ypač kai reikia nedelsiant įdėti skilteles į vagutes.
Sodinimo eiga po apibarstymo
Po apibarstymo skilteles iš karto sodinu į vageles. Mano vagos aukštos; jas darau 10–15 cm atstumu viena nuo kitos. Skilteles dedu į vageles kas 7–9 cm, priklausomai nuo skiltelės dydžio. Skiltelę įspaudžiu į vagą — didesnes 8–10 cm gylyje, smulkesnes apie 5–6 cm. Po sodinimo vagą išlyginu grėbliais.
Šios atstumo ir gylio gairės atitinka mano patirtį: didesnėms skiltelėms reikia daugiau dirvos viršaus, kad vystymasis būtų geresnis, mažesnės sodinamos sekliau. Laikykitės nurodytų skaičių, nebijokite prispausti skiltelės ranka, kad kontaktas su dirva būtų geras.
Praktiniai pastebėjimai
Aptariant šią techniką, verta atkreipti dėmesį į kelis smulkius, bet praktiškus niuansus, kurie padeda darbą atlikti tvarkingai ir saugiai:
- Naudokite persijotus pelenus — smulkios dulkės geriau apgaubia skilteles ir tolygiau pasiskirsto.
- Boro rūgštį naudokite sausu pavidalu, labai taupiai — apibarstymas turi būti tik lengvas.
- Jei skiltelių daug, patogiau maišyti dubenyje arba kibire; mažoms partijoms pakanka vieno sluoksnio dėžėje.
- Apibarstytas skilteles sodinu iš karto, be ilgo stovinčio periodo — taip išsaugomas efektyvumas ir sumažėja galimų pažeidimų rizika.
Kodėl pasirinkau tokį derinį
Medžio pelenai suteikia platų mikroelementų spektrą (nurodytas magnio, sieros, mangano, silicio, šiek tiek boro ir kt.), taigi jie veikia tiek kaip papildoma mityba, tiek tam tikra apsauga. Tačiau pelenyse dažnai būna nepakankamai boro, o šio elemento išteklius aš papildau boro rūgštimi — todėl derinys papildomas ir tikslingas: pelenai aprūpina daugeliu reikalingų elementų, o boro rūgštis užtikrina, kad būtent šio trūkumas neapribotų augimo.
Šis metodas praktiškas tiems, kurie nori sutaupyti laiko sodinant: apibarstymas leidžia vengti atskiro pelenų barstymo į kiekvieną vagą ir spartina darbo eigą.
Jeigu planuojate sodinti česnaką, atkreipkite dėmesį į vietos klimato skirtumus — sodinimo laikas gali skirtis priklausomai nuo regiono. Paruošus lysves ankstyvą rudenį, skiltelių apibarstymas ir reikiamas sodinimo gylis bei tarpai padės česnakui geriau įsitvirtinti prieš žiemą.
