Pagrindinė klaida auginant rožes šaltomis žiemomis regionuose – per anksti jas uždengti. Pažvelkime į ženklus, kad nustatytume tinkamą momentą ir kaip pasidaryti pastogę, kuri apsaugotų, o ne uždusintų krūmą.
Kodėl spalis dar ankstyvas
Regionuose, kuriuose žiemos šaltos, rožės gali nukentėti ne tik nuo šalnų, bet ir nuo per anksti sklindančių pumpurų po priedanga. Šilta, drėgna aplinka po priedanga, esant aukštesnei nei nulio temperatūrai, yra idealios sąlygos puviniui vystytis.
Kol temperatūra išlieka aukštesnė už nulį ir naktinės šalnos nukrenta iki -2–3 °C, dauguma suaugusių rožių gali likti atviros. Tai padeda augalams sukietėti: ūgliai palaipsniui netenka vandens pertekliaus ir pasiruošia šalčiui.
Daugelyje Ukrainos regionų spalis vis dar gana šiltas. Ankstyvas „nerimas“ šiuo metu gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Atminkite gaires: ne kalendorinę datą, o stabilią augalų temperatūrą ir būklę. Rožės paprastai dedamos po kelių stabilių šalnų, kai krūmai jau būna pasiekę ramybės būseną. Šaltesniems regionams orientacinė temperatūra gali būti apie -5…-7 °C, tačiau tokių rodiklių tikėtis nereikėtų. Ukrainoje laikas priklauso nuo vietos klimato, oro sąlygų ir konkrečios veislės atsparumo šalčiui. Šaltesniuose regionuose prieglobsčio gali prireikti anksčiau, o šiltesniuose – vėliau.
Ženklai, kuriais apibrėžiamas terminas
Atkreipkite dėmesį ne į pirmąsias šalnas, o į stabilų atšalimą. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį:
- Nuolatinės šalnos kelias dienas iš eilės be ilgalaikių atlydžių. Daugeliui veislių orientacinė temperatūra gali būti apie -3…-5 °C, tačiau tikslus momentas priklauso nuo jų atsparumo šalčiui.
- Viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda užšalti – ryte žemė kieta, bet dar neįšalo iki reikšmingo gylio.
- Prognozuojama, kad artimiausią pusantros savaitės ilgalaikio atšilimo nebus.
- Nukritę arba nuo šalnų pajuodę lapai yra vienas iš augalo perėjimo į žiemos ramybės periodą požymių, nors pats lapų kritimas nereiškia visiško sulčių tekėjimo nutraukimo.
Viena šilta diena po to nėra didelė problema. Pavojinga yra ankstyvas prisidengimas šilta, drėgna dirva ir nesubrendusiais ūgliais.
Ką daryti prieš einant į sodą
Iki nuolatinių šalnų krūmas jau turėtų būti paruoštas. Mes ruošiamės iš anksto, sausu oru:
- Azoto trąšomis nustojame tręšti vasaros pabaigoje. Fosforo-kalio trąšos naudojamos pagal poreikį vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kol šaknys dar aktyviai dirba. Jos prisideda prie ūglių brendimo ir pasiruošimo žiemai. Nebepatartina rožių tręšti prieš pat šalnas.
- Pašalinkite nuo krūmo ir po juo lapus su ligos požymiais: juose gali būti grybelinių ligų sukėlėjų. Prieš dengdami, taip pat pašalinkite lapus, kurie gali pūti po dengiamąja medžiaga.
- Nuo vijoklinių rožių, kurioms reikia pastogės, atramų pašaliname ūglius ir padedame juos ant žemės ant eglių šakų ar lentų.
- Krūmų, kuriems reikia papildomos apsaugos, pagrindą mulčiuokite sausu, puriu dirvožemiu iki maždaug 15–20 cm aukščio. Tai padės apsaugoti ūglių pagrindą ir skiepijimo vietą. Taip pat galite naudoti kitas gerai drenuojamas medžiagas, kurios nesulaiko per didelės drėgmės. Dirvą sėjos metu geriau imti ne tiesiai iš po krūmo, kad nebūtų apnuogintos šaknys.
Ūglių negalima lenkti šaltyje – mediena sulūš. Iš anksto juos sulenkiame, kol ūgliai lankstūs, ir pritvirtiname kabėmis.
Genėjimas ir lenkimas prieš žiemą
Rudenį rožės be reikalo negenimos trumpai „iki kelmo“. Daugelio grupių stiprus formuojamasis genėjimas atidedamas pavasariui.
Rudenį pašalinamas tik perteklius:
- Nesubrendę, minkšti, žali ūglių galiukai, kurie po pastoge gali pūti.
- Ligotos, nulaužtos ir sausos šakos.
- Per ilgi ūgliai trumpinami tiek, kad tilptų po pastoge.
Krūminės rožės (hibridinės arbatinės, floribundinės) prireikus lenkiamos arba genimos iki grotelių aukščio. Vijoklinės rožės, kurioms reikalinga apsauga, paprastai nuimamos nuo atramų ir pasodinamos ant žemės. Tačiau kai kurios žiemai atsparios veislės gali žiemoti ir ant atramų, tinkamai apsaugotos. Paviršių dengiančios rožės dažnai gerai žiemoja ir be sudėtingos grotelių pastogės, ypač jei veislė prisitaikiusi prie vietos klimato.
Sausą dieną naudokite aštrias genėjimo žirkles. Pjovimas drėgnu, šaltu oru gali padidinti infekcijos riziką.
Oro sausoje vietoje esanti pastogė ant rėmo
Vienas geriausių būdų apsaugoti rožes regionuose, kuriuose žiemos šaltos, yra ore sausa pastogė. Svarbiausia, kad virš krūmo būtų oro sluoksnis, o ne prie ūglių tvirtai prispausta medžiaga.
Jie tai daro taip:
- Įrengtas rėmas – arkos, dėžutė arba skydai namo pavidalu, 20-30 cm aukštesni už krūmą.
- Viršuje – 60 g/m² tankio neaustinė medžiaga dviem sluoksniais arba kita tinkama agrofibrinė medžiaga. Plėvelė dedama tik ant viršaus, jei reikia, siekiant apsaugoti nuo lietaus, paliekant vietos ventiliacijai.
- Galai paliekami šiek tiek atviri, kol neatsiranda nuolatinių šalnų, kad po pastoge nesikauptų drėgmės perteklius ir krūmas nesupūtų.
Plėvelės negalima klijuoti sandariai ir sandariai: po ja kaupsis kondensatas. Pagrindinė dangos medžiaga turi būti pralaidi orui.
Galutinai uždaromi galai, prasidėjus nuolatinėms šalnoms, jei to reikalauja pastogės konstrukcija ir oro sąlygos. Pavasarį jie atidaromi pirmiausia – atlydžių metu, kad būtų užtikrinta ventiliacija ir krūmai neišdžiūtų.
Skirtingoms rožėms reikia skirtingų metodų
Pastogės poreikis priklauso nuo grupės, veislės atsparumo šalčiui, vietos klimato ir nuo to, ar rožė skiepyta, ar auga ant savo šaknies.
- Savaime įsišaknijusioms rožėms ne visada reikalinga privaloma priedanga. Jų privalumas yra tas, kad net ir po šalčio žalos antžeminei daliai, augalas gali atsigauti iš gyvų šaknų, išsaugodamas veislės savybes. Tačiau jaunus krūmus ir veisles, kurios nėra pakankamai atsparios šalčiui, reikėtų apsaugoti. Priedangos laipsnis priklauso nuo veislės savybių ir klimato.
- Vijoklinėms ir žemės dengiamosioms rožėms reikia skirtingų metodų. Mažiau žiemai atsparios vijoklinės rožės nuimamos nuo atramų ir dedamos po priedanga. Žiemai atsparios veislės kartais paliekamos ant atramų su tinkama apsauga. Daugelis žemės dengiančių rožių gerai žiemoja be sudėtingos priedangos, nors jauniems augalams gali būti naudinga papildoma apsauga.
- Daugelis parkinių rožių veislių žiemoja be sudėtingos pastogės arba su lengvu apipylimu, tačiau jaunus krūmus pirmaisiais metais geriau apsaugoti.
- Hibridinės arbatžolės ir floribundos dažnai yra jautresnės šalčiui, todėl šaltuose regionuose joms gali prireikti visiškai sausos pastogės. Tuo pačiu metu atsparumas šalčiui taip pat priklauso nuo konkrečios veislės.
Jei tik planuojate sodinti, atminkite: rudenį rožes patartina sodinti 3–4 savaites prieš prasidedant nuolatinėms šalnoms, kad daigai spėtų įsišaknyti. Konkretus laikas priklauso nuo Ukrainos regiono ir oro sąlygų.
Atsparumui žiemos šalčiui svarbu laiku aprūpinti augalus kaliu. Fosforo-kalio trąšos tręšiamos iš anksto, jei reikia, vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, o ne prieš pat šalnas.
Trumpa išvada
Neskubėkite dengti: rožės apsaugomos prasidėjus pastoviems atšalimams, o ne pagal kalendorių. Daugeliui veislių kelios dienos su apie -3–5 °C šalčio gali būti orientacinės, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į augalų atsparumą šalčiui ir jūsų regiono klimatą. Prieš tai krūmas palaipsniui kietėja ore, o jūs turite laiko pašalinti sergančius lapus, prireikus sukalti pagrindą ir įrengti rėmą.
Sausa, vėdinama pastogė yra aukso vidurys tarp apsaugos nuo šalčio ir nušalimų prevencijos. Įsišaknijusias rožes uždenkite atsižvelgdami į jų atsparumą šalčiui, amžių ir oro sąlygas, nes ne visoms veislėms reikia vienodos apsaugos.
