Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su situacija, kai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai auga gausiai, tačiau derliaus taip ir neduoda. Vienas tokių augalų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos dažnai pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, kai kurie augintojai uogų nesulaukia metų metus.
Apie tai, kodėl taip nutinka, ar verta investuoti į šią kultūrą ir kaip įsitikinti, kad medelyne įsigytas būtent deklaruojamas augalas, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo sodininkas-selekcininkas Adomas Ryliškis.
Beveik hektaras gervuogių, tačiau derliaus beveik nėra
Vidurio Lietuvoje esantis beveik hektaro ploto gervuogynas iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai. Vis dėlto jo šeimininkai jau penkerius metus susiduria su ta pačia problema – uogų plantacijoje beveik nebūna.
A. Ryliškio teigimu, per visą laikotarpį normalus derlius užaugo vos vieną kartą. Čia buvo pasodintos populiarios veislės „Orkan“, „Black Satin“, „Polar“ ir „Loch Ness“, tačiau kai kurių jų plantacijoje jau nebeliko.
Specialistas nurodė, kad kasmet kartojasi tos pačios bėdos: veislės iššąla, augalus pažeidžia grybinės ligos, o žmonės galiausiai pavargsta su jais vargti.
Nors plantacijoje įrengta laistymo sistema, o augalams skirta nemažai pinigų ir darbo, rezultatas netenkina. Po žiemos didžioji dalis praėjusių metų ūglių būna visiškai nunykę.
Žiedai ir uogos nušalo dar prieš derlių
Anot A. Ryliškio, pagrindinė problema susijusi su pačia gervuogių biologija. Šie augalai dera ant antramečių ūglių: pirmaisiais metais išaugusios šakos turi peržiemoti, o uogas subrandina tik kitą sezoną.
Būtent šis laikotarpis augintojams tampa kritinis. Apžiūrėtoje plantacijoje beveik visi praėjusių metų ūgliai buvo nušalę iki pat pagrindo.
Tuo metu nauji, šių metų ūgliai atrodė puikiai – krūmai buvo vešlūs, stiprūs ir sparčiai augo. Tačiau graži augalų išvaizda savininkams menkai padeda, nes derėti turėjusios šakos neišliko.
Selekcininkas aiškino, kad uogų šioje vietoje turėjo būti, tačiau jos visos nušalo. Todėl kasmet susidaro ta pati situacija: krūmai auga, bet derliaus beveik nėra.
Lietuviškos žiemos daugeliui veislių per atšiaurios
Tokiu atveju sodinukų pardavėjai galėtų klausti, kodėl gervuogės nebuvo uždengtos žiemai. A. Ryliškis pažymi, kad 10–30 krūmų kieme apsaugoti įmanoma, tačiau šimtus ar tūkstančius augalų didelėje plantacijoje uždengti gerokai sudėtingiau.
Jo teigimu, atsakomybė tenka ne vien pardavėjui, bet ir pirkėjui. Prieš sodinant reikėtų įvertinti, ar augalus bus įmanoma fiziškai uždengti, ar sklype yra užuovėja ir kokia temperatūra konkrečioje vietovėje. Praėjusią žiemą daug kur buvo apie –30 laipsnių, tačiau kai kur temperatūra nukrito beveik iki –40, o kitose vietose siekė maždaug –25 laipsnius.
Ypač sudėtinga auginti Rytų Lietuvoje, kur dažnai būna šalčiau nei kitose šalies vietose. Tai, kas sėkmingai auga Marijampolėje, rytiniuose rajonuose gali visiškai nepasiteisinti.
Vis dėlto, A. Ryliškio manymu, svarbiausia problema ta, kad dauguma nedygliuotų gervuogių veislių apskritai nėra pritaikytos Lietuvos klimatui. Joms tinkamiausia, kai žiemą temperatūra nenukrinta žemiau –10 laipsnių, o tokių žiemų Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, specialisto teigimu, buvo vos viena.
Uždengti didelę plantaciją gali būti per brangu
Nuolat iššąlant augalams, augintojai svarsto apie papildomą apsaugą. Tačiau dideliuose plotuose tai gali tapti brangiu ir sunkiai įgyvendinamu sprendimu.
Net stora agroplėvelė šalčio poveikį dažniausiai sumažina tik penkiais–šešiais laipsniais, todėl tokios apsaugos gali nepakakti. Plantaciją dengti eglišakiais taip pat būtų praktiškai neįmanoma dėl reikalingo jų kiekio.
Kitas būdas – ūglius auginti kuo arčiau žemės ir juos prie jos prilenkti. Tačiau po metų ar dvejų tokias šakas pakelti ir pritvirtinti prie atramų dažnai būna sudėtinga: jos praranda lankstumą ir lūžta. Be to, gervuoges neretai pažeidžia grybinės ligos, todėl augalus per sezoną reikia purkšti kelis kartus.
A. Ryliškis pabrėžė, kad Lietuvos sąlygomis nedygliuotos gervuogės gali sukelti labai daug rūpesčių, todėl prieš investuojant būtina gerai apsvarstyti, ar ši kultūra apskritai duos naudos.
Medelynų aprašymuose neretai teigiama, kad tam tikros nedygliuotų gervuogių veislės atsparios šalčiui net iki –29 laipsnių ir ligoms. Tačiau praktikoje šie skaičiai ne visada pasitvirtina.
Specialistas pataria didelio ploto nepradėti nuo iš karto perkamo didelio sodinukų kiekio. Iš pradžių reikėtų pasodinti po penkis ar dešimt skirtingų veislių krūmų ir bent metus ar dvejus stebėti, kaip jie prisitaiko.
Po dviejų žiemų jau galima susidaryti vaizdą, ar konkreti veislė sklype iššąla. Net ta pati veislė vienoje vietoje gali nušalti visiškai, o už dešimties kilometrų, šiltesnėje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje, augti bei derėti.
Derliaus nebuvimą gali lemti ir netinkami sodinukai
Ne visada problemų priežastis yra vien klimatas. Pasak eksperto, į plantacijas kartais patenka veislei nebūdingi augalai, sėjinukai ar išsigimusios veislės.
Gervuogės lengvai dauginasi sėklomis. Jei medelyne nepakanka savikontrolės, tarp veislinių augalų gali atsirasti visiškai kitokių gervuogių.
A. Ryliškis aiškino, kad tokių neatitikimų perkant sodinuką nepatyrusi akis gali nepastebėti. Tačiau augalams paaugus galima vertinti jų požymius: ar lapai ir ūgliai vienodi, ar žydėjimo metu žiedai panašūs, ar uogos atitinka viena kitą.
Jeigu vieni krūmai subrandina dideles uogas, o ant kitų jos būna mažos ir susitraukusios, tai gali rodyti, kad tarp sodinukų pateko išsigimęs augalas arba sėjinukas. Gervuogių atveju skirtumas tarp vegetatyviškai dauginto veislės augalo ir iš sėklos išaugusio sodinuko gali būti labai didelis.
Kaip sumažinti riziką perkant sodinukus?
Problema dėl veislių grynumo egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vis dėlto kitose Europos šalyse ji dažniau kontroliuojama. Kai selekcininkai išveda ir licencijuoja naują veislę, už jos pardavimus gaunantis pajamas selekcininkas savo lėšomis prižiūri ir tikrina medelynus, kuriuose augalai dauginami.
A. Ryliškio teigimu, Lietuvoje tokia sistema neveikia – dažnai viskas grindžiama pasitikėjimu, o jis ne visuomet išlieka gavus sodinukus.
Perkantiems didesnį augalų kiekį plantacijai specialistas siūlo sudaryti sutartį. Joje pardavėjas galėtų patvirtinti, kad sodinukai priklauso nurodytai veislei ir yra sveiki, o pirkėjas įsipareigotų laikytis pateiktų auginimo bei purškimo instrukcijų.
Jeigu būtina augalus purkšti nuo grybinės ligos, tai taip pat turėtų būti numatyta sutartyje. Tokiu būdu abi pusės prisiimtų aiškią atsakomybę ir galėtų patikrinti, ar sutarti veiksmai buvo atlikti.
Veislė, tinkama Europai, nebūtinai tiks Lietuvai
Dar viena dažna klaida – aklai pasikliauti išverstais veislių aprašymais. Daug veislių išvesta šiltesnio klimato šalyse, todėl jų savybės ne visada atitinka Lietuvos sąlygas.
A. Ryliškis ragina domėtis originalia informacija ir neapsiriboti vien lietuvišku aprašymu. Prireikus galima pasinaudoti technologijomis, kurios, jo teigimu, 70–80 proc. informacijos išverčia teisingai, net jei žmogus nemoka prancūzų, vokiečių ar anglų kalbų.
Atsargiai reikėtų vertinti ir nurodomą uogų sunokimo laiką. Jei aprašyme rašoma, kad veislė dera liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, tai reiškia laiką šalyje, kurioje ji buvo išvesta, o ne būtinai Lietuvoje.
Lietuvoje vėsiau, žiema ilgesnė, pavasaris vėlyvesnis ir gaunama mažiau saulės, todėl derėjimo terminai gali pasislinkti.
Įvertinus veislės atsparumą, vietos klimatą, sodinukų kilmę ir auginimo sąlygas, galima sumažinti brangiai kainuojančių klaidų riziką bei išvengti situacijos, kai vešlūs krūmai metų metus nesubrandina laukto derliaus.
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodoma sekmadieniais, 11 valandą.
