Dauguma žmonių tikisi, kad „Sodra“, apskaičiuodama senatvės pensiją, įvertins visą jų darbo stažą ir sumokėtas įmokas. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai dalis stažo lieka neįtraukta, todėl paskirta pensija būna mažesnė, nei turėtų būti. Ką daryti tokiu atveju?
Šiaulietė Vida, kurios tikrasis vardas redakcijai žinomas, pirmą kartą gavusi pensiją liko nemaloniai nustebinta. Moteriai pasirodė, kad išmoka apskaičiuota neteisingai, todėl ji kreipėsi į „Sodrą“.
Ten Vidai buvo paaiškinta, kad institucija neturi duomenų apie dalį jos darbo ir stažo sovietmečiu, todėl moteris turėtų pati surasti tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau po daugybės kraustymųsi ir kelionių ji tokių dokumentų nebeišsaugojo, todėl klausė, kaip galėtų įrodyti, kad tuo metu dirbo.
Naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kokių veiksmų turėtų imtis žmonės, manantys, kad jų pensija apskaičiuota netiksliai.
Įtarus klaidą, reikia kreiptis į „Sodrą“
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič teigė, kad gyventojas, abejojantis paskirtos pensijos dydžiu, turėtų pateikti institucijai skundą.
Dažniausiai skundžiamasi dėl per mažos pensijos arba į stažą neįtraukto tam tikro laikotarpio. Taip pat pasitaiko kreipimųsi dėl specialiųjų pensijų, pavyzdžiui, pareigūnų ar karių teisės į tokią išmoką.
Vis dėlto ne kiekvienas skundas pasitvirtina. Vidutiniškai pagrįstas būna maždaug kas dešimtas „Sodrai“ pateiktas skundas.
Pensija apskaičiuojama pagal institucijai pateiktus stažą patvirtinančius dokumentus. Todėl mažesnė, nei tikėtasi, išmoka dažniausiai reiškia, kad „Sodra“ neturėjo visos reikalingos informacijos apie asmens stažą.
Gavusi gyventojo kreipimąsi, institucija nagrinėja situaciją ir aiškinasi, ar buvo padaryta klaida.
Jeigu nustatoma, kad pensija buvo per maža dėl priežasčių, nesusijusių su papildomų stažą įrodančių dokumentų pateikimu, susidariusi nepriemoka išmokama už visą laikotarpį.
Jei, išnagrinėjus skundą ir įvertinus papildomą informaciją, paaiškėja, kad pensija turėtų būti mažesnė, permoka iš gavėjo neišieškoma, jeigu ji susidarė ne dėl paties žmogaus kaltės.
Tačiau nustačius, kad trūko stažą patvirtinančių dokumentų, gyventojas bus paprašytas juos pateikti.
Jei senatvės pensijos gavėjas pateikia papildomus dokumentus apie iki pensijos paskyrimo įgytą stažą, perskaičiuota pensija pradedama mokėti nuo pirmosios mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, dienos. Pavyzdžiui, dokumentus pateikus rugpjūčio 11 d., didesnė pensija būtų mokama nuo rugsėjo.
Stažą galima pagrįsti ne vien darbo knygele
„Sodra“ duomenis apie darbovietes, darbo laikotarpius ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 m. Todėl duomenų apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., institucija paprastai neturi.
Tokį stažą gali patvirtinti darbdavių išduotos pažymos, parengtos pagal turimus dokumentus ir patvirtintos vadovo parašu bei antspaudu.
Taip pat tinka darbdavių saugomų dokumentų nuorašai, archyvų išduotos pažymos, archyvuose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai, kariniai bilietai ir kiti dokumentai.
Dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas „Sodrai“ turi pateikti pats gyventojas.
Jeigu žmogus negali dokumentų pateikti, pavyzdžiui, yra praradęs darbo knygelę, jis gali paprašyti „Sodros“ padėti juos gauti iš kitų institucijų. Tokiu atveju reikia pateikti prašymą, kuriame būtų nurodytas darbo laikotarpis, darbovietė ir kitos svarbios aplinkybės.
Jei įmonės, įstaigos ar organizacijos dokumentai, patvirtinantys darbo laikotarpį, neišliko visiškai arba išliko tik iš dalies, žmogus gali kreiptis į teismą. Jo prašymu darbo laikotarpis gali būti nustatytas teismo tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas.
Iš ko susideda senatvės pensija?
Birželio mėnesio duomenimis, vidutinė senatvės pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, siekia 807,2 euro. Neturintiesiems būtinojo stažo vidutinė pensija sudaro 471,3 euro.
Pasak M. Kozič, didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje šiuo metu viršija 2 tūkst. eurų. Tokias išmokas gauna 1 469 žmonės.
„Sodra“ primena, kad senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Bendroji dalis priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet indeksuojamas. Šiemet bendroji pensijos dalis padidėjo 9,9 proc. ir siekia 327,91 euro.
Tokią pačią bendrąją dalį gauna žmonės, turintys minimalų 15 metų stažą ir būtinąjį 34,5 metų stažą. Vis dėlto ilgesnis nei 34,5 metų stažas bendrąją dalį padidina proporcingai.
Pavyzdžiui, 42 metų stažą turinčio žmogaus bendroji pensijos dalis sudarytų 399,19 euro: 42/34,5 metų padauginta iš 327,91 euro.
Individualiosios dalies dydį lemia sukaupti apskaitos taškai. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek laiko žmogus mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo jos buvo mokamos.
Vienas taškas sukaupiamas tuomet, kai žmogus pats arba jo darbdavys visus metus kiekvieną mėnesį moka įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio. Uždirbant daugiau nei VDU, per metus galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Šiemet vieno apskaitos taško vertė yra 8,11 euro. Taigi 20 taškų turinčio žmogaus individualioji pensijos dalis sudarytų 162,2 euro.
Jeigu žmogus turi būtinąjį stažą ir yra sukaupęs 38 apskaitos taškus, bendroji dalis siektų 327,91 euro, o individualioji – 308,18 euro. Tokiu atveju visa pensija sudarytų 636,09 euro.
Kada pensija gali būti išmokėta tik už ribotą laikotarpį?
Jeigu žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, pats laiku nesikreipia dėl pensijos, ji gali būti išmokėta už 12 mėnesių atgal. Tokia tvarka galioja nuo 1995 m., išskyrus 2018–2024 m. laikotarpį, kai terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių.
Jei pensija laiku nepaskiriama ar neišmokama dėl ją skiriančios arba mokančios institucijos kaltės, ji išmokama už visą laikotarpį, netaikant jokio termino apribojimo.
Pensiją galima padidinti ir jos kuriam laikui atsisakius. Pasinaudojus atidėto kreipimosi teise, pensija gali būti atidedama iki 5 metų, o už kiekvienus jos neėmimo metus ji padidėja 8 proc.
M. Kozič taip pat priminė, kad asmeninės „Sodros“ paskyros vartotojams, pasirinkusiems gauti proaktyvias žinutes, likus 6 mėnesiams iki pensinio amžiaus išsiunčiamas pranešimas apie artėjantį pensinį amžių ir paaiškinama, kaip pateikti prašymą pensijai gauti.
Žinutėmis ir telefonu kas mėnesį informuojami ir žmonės, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko metai, tačiau jie dar nėra pateikę duomenų apie iki 1994 m. įgytą darbo stažą.
Prognozuojama, kad kitąmet pensijos dar didės
„Sodra“ kiekvienais metais perskaičiuoja pensijas ir dalį kitų išmokų.
Finansų ministerija kovą paskelbė naujausią ekonominės raidos scenarijų. Remiantis jame pateiktomis prognozėmis galima preliminariai įvertinti, kaip kitąmet keistųsi pensijos, tačiau skaičiai dar gali būti koreguojami. Naujausias scenarijus bus paskelbtas rugsėjį.
Pensijos indeksuojamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas kaip septynių iš eilės einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: įtraukiami treji metai iki skaičiavimo metų, patys skaičiavimo metai ir treji prognozuojami metai.
Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos galėtų didėti 8,51 proc. Vis dėlto tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, nes rugsėjį, pasikeitus ekonominiams rodikliams, jis bus perskaičiuotas.
Jei dabartinė vidutinė pensija, siekianti apie 805 eurus, būtų indeksuota 8,51 proc., kitąmet ji galėtų padidėti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro.
Konkrečiam žmogui pensijos augimas būtų skirtingas, nes jis priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos taškų.
Jeigu tokiu pačiu 8,51 proc. dydžiu būtų indeksuojamos našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų maždaug 4 eurais – nuo 46,46 iki 50,46 euro.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
