Antradienį, Mokslo ir žinių dieną, gatvėse netrūks uniformuotų mokinių, skubančių pas mokytojus su kardeliais. Nors ši gėlių dovanojimo tradicija gyvuoja daugybę metų, dalis žmonių ją vis dar sieja su sovietmečiu.
Ar kardelių dovanojimas iš tiesų yra sovietinė tradicija, naujienų portalas tv3.lt anksčiau klausė etiketo žinovo, Seimo nario Armino Lydekos ir protokolo bei etiketo lektorės, „Raffine“ etiketo mokyklos įkūrėjos Emilijos Ždanovič-Pečkienės. Specialistų vertinimai šiuo klausimu išsiskyrė.
Vienas ekspertas sovietinių sąsajų neįžvelgia
Kardeliai, dar vadinami gladiolėmis, išsiskiria ilgais, kardus primenančiais žiedynais. Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją šios gėlės prekybos vietose išgraibstomos.
Kardeliai siejami su stiprybe, garbe, ištverme ir atkaklumu, todėl, kaip teigiama, jie tinka mokytojams pagerbti.
A. Lydeka teigė nematantis nieko blogo, kai mokiniai rugsėjo 1-osios proga pedagogams dovanoja kardelius ar kitokias gėles. Jo vertinimu, tai yra gražus pagarbos mokytojams gestas, todėl šios tradicijos nereikėtų interpretuoti kitaip.
Pasak Seimo nario, kardeliai yra gražios, stilingos ir senos gėlės, kurios įvairiais laikotarpiais vėl sulaukia didesnio populiarumo. Jis atkreipė dėmesį ir į jų pavadinimą: gladiolės primena gladiatorius, o lietuviškas žodis „kardeliai“ siejasi su gėlės forma.
A. Lydekos įsitikinimu, šias gėles būtų keista sieti su sovietine ideologija. Tiems, kurie kardelius laiko sovietmečio palikimu, jis priminė, kad su to laikotarpio simbolika labiau buvo siejami raudoni gvazdikai.
Raudoni gvazdikai būdavo dedami prie karių paminklų, o pionieriai juos nešdavo į mokyklas. Todėl, jo teigimu, būtent šias gėles būtų galima laikyti sovietinės ideologijos išraiška, o kitų gėlių su konkrečiu laikotarpiu sieti nereikėtų.
Istorinės sąsajos yra, tačiau svarbiausia – gestas
E. Ždanovič-Pečkienė kardelių tradiciją vertino kitaip. Ji pabrėžė, kad gėlių dovanojimas apskritai yra vienas seniausių ir universaliausių pagarbos bei dėmesio parodymo būdų. Vis dėlto, jos teigimu, kardeliai kaip Rugsėjo 1-osios gėlės išpopuliarėjo dar sovietmečiu.
Tačiau specialistė nemanė, kad dėl šios priežasties jų reikėtų atsisakyti. Kardeliai žydi rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, todėl jų prieinamumas natūraliai prisidėjo prie tradicijos įsitvirtinimo.
E. Ždanovič-Pečkienė pabrėžė, kad ne kiekvienas sovietmečiu išpopuliarėjęs dalykas tampa sovietinės ideologijos simboliu. Kaip pavyzdį ji pateikė baltąją mišrainę: ją valgantis žmogus neskelbia savo ištikimybės Sovietų Sąjungai. Panašiai ir „Hugo Boss“ kostiumas savaime nereiškia nacizmo palaikymo, nors nacistinės Vokietijos laikotarpiu ši bendrovė gamino uniformas nacių organizacijoms.
Pasak jos, kardeliai žydi vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, buvo dažnai auginami soduose ir lengvai gaunami. Todėl jie tapo Rugsėjo 1-osios gėlėmis labiau dėl kasdienybės aplinkybių, o ne dėl ideologinės reikšmės.
Etiketo požiūriu svarbiausia ne konkreti gėlių rūšis, o dovanojimo tikslas, saikas ir būdas. Vienas kardelis ar nedidelė puokštė, vaiko įteikta mokytojui, gali būti paprastas pagarbos bei padėkos ženklas.
Gėles rekomenduojama įteikti be transportavimui skirto popieriaus, žiedais į viršų, dešine ranka, pažvelgus žmogui į akis ir ištarus kelis nuoširdžius žodžius.
Specialistės teigimu, noras atsisakyti kardelių vien dėl jų sąsajų su sovietmečiu turi istorinį pagrindą, tačiau toks požiūris gali nustelbti tikrąją gesto prasmę. Jos nuomone, atsisakyti reikėtų ne gėlių, o įsitikinimo, kad jas būtina dovanoti vien todėl, jog taip elgiasi visi.
E. Ždanovič-Pečkienė pabrėžė, kad gėlių dovanojimas turi būti laisvas pasirinkimas: norintys jas dovanoja, o nenorintys to daryti neprivalo. Pagarba mokytojui neturėtų būti vertinama pagal nupirktų gėlių skaičių ar kainą.
Brangios dovanos mokytojams – prasta Rugsėjo 1-osios idėja
Nors rugsėjo 1-ąją mokytojams dažniausiai dovanojamos gėlės, kai kurie tėvai vaikams į mokyklą įdeda ir gerokai brangesnių dovanų. Tarp jų pasitaiko prekybos centrų dovanų kuponų ar įvairių pasilepinimui skirtų procedūrų.
A. Lydeka į tokias dovanas žvelgė skeptiškai ir teigė, kad brangių dovanų mokytojams geriau nedovanoti. Nors kiekvienas gali pats spręsti, kokios vertės dovaną ir kada įteikti, jo manymu, rugsėjo 1-oji nėra tinkama proga išskirtinėms ar brangioms dovanoms.
Jis taip pat ragino įvertinti mokinio ir mokytojo bei mokinio tėvų ir mokytojo santykį. Jo teigimu, mokslo metų pradžioje reikėtų vengti brangesnių dovanų.
E. Ždanovič-Pečkienė taip pat patarė jų atsisakyti. Pasak jos, toks elgesys yra neetiškas ir prieštarauja teisės aktams.
Specialistė priminė, kad mokytojo santykis su mokiniu ir jo tėvais yra profesinis. Todėl dovana turėtų likti simboliniu pagarbos ir dėkingumo ženklu, o ne tapti būdu parodyti finansines galimybes ar siekti išskirtinio pedagogo palankumo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
