„Su giliu liūdesiu pranešame, kad Jo Didenybė karalius Haraldas šiandien mirė. Karalius Haraldas ramiai užgeso Oslo universitetinės ligoninės Rikshospitalet skyriuje penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, 6.35 val.“, – skelbiama rūmų pranešime.
Vos mirus monarchui, kronprincas Haakonas automatiškai tapo naujuoju Norvegijos karaliumi.
Istorikas ir karališkosios šeimos ekspertas Trondas Norénas Isaksenas portalui „Nettavisen“ teigė, kad po karaliaus Olаfo mirties 1991 metais Norvegija buvo tarsi sustingusi, o daugybė žmonių rinkosi prie Karališkųjų rūmų. Jo vertinimu, panašių vaizdų galima tikėtis ir šįkart.
Kitą dieną po Haraldo mirties, 12 valandą, bus surengta gedulo salvė – du kartus iššauta po 21 šūvį.
Pirmasis naujojo karaliaus žingsnis
Monarcho pareigos perduodamos automatiškai iškart po valdančiojo karaliaus mirties arba sosto atsisakymo.
Haakonas nedelsdamas sušauks neeilinį Valstybės tarybos posėdį Karališkuosiuose rūmuose. Jame jis oficialiai paskelbs, kad pagal Konstituciją tapo naujuoju šalies karaliumi.
Tai bus pirmoji Haakono užduotis naujose pareigose. Konstitucijos 9 straipsnis numato, kad monarchas turi duoti priesaiką: „Pažadu ir prisiekiu valdyti Norvegijos Karalystę pagal jos Konstituciją ir įstatymus. Tepadeda man visagalis ir visažinis Dievas!“
Įprastai priesaika žodžiu duodama Stortingui, Norvegijos parlamentui. Jei sosto perėmimo metu parlamento sušaukti nepavyktų, pirmiausia priesaika būtų pateikta raštu Valstybės taryboje, o vėliau pakartota žodžiu per pirmąjį Stortingo posėdį.
Paaiškės nauji karališkosios šeimos titulai
Neeiliniame Valstybės tarybos posėdyje Haakonas paskelbs savo valdovo vardą ir naujus karališkosios šeimos titulus.
Formaliai naujasis monarchas galėtų pasirinkti kitą vardą, tačiau tikimasi, kad jis išlaikys dabartinį ir taps karaliumi Haakonu VIII.
Pradėjus Haakonui eiti pareigas, Mette-Marit, tikėtina, bus suteiktas karalienės Mette-Marit titulas. Taip pat bus oficialiai paskelbta, ar princesė Ingrid Alexandra taps kronprincese, ar sosto įpėdine princese. Haakonas nurodys ir karalienės Sonjos titulą.
Visų akys kryps į naujojo monarcho šūkį
Valstybės tarybos posėdyje karalius paskelbs ir savo monarcho šūkį – trumpą formuluotę, atspindinčią jo veiklos kryptį, vertybes bei požiūrį.
Haakonas VII, Olafas V ir Haraldas V pasirinko tą patį šūkį – „Viskas už Norvegiją“ („Alt for Norge“). Todėl bus atidžiai stebima, ar naujasis karalius nuspręs jį išsaugoti.
Kur bus pašarvotas karalius?
Po karaliaus mirties turėtų būti sakomos atminimo kalbos, tarp jų – ir Haakono. Visose šalies bažnyčiose varpai skambės vieną valandą, o vėliavos iki laidotuvių pabaigos bus nuleistos iki pusės stiebo.
Isaksenas aiškino, kad Haakonas žodžiu turės prisiekti Stortingui, kai tik tai bus įmanoma. Vis dėlto pirmiausia reikės parengti parlamento salę, todėl procedūra gali užtrukti kelias dienas.
Stortingas tokiam scenarijui yra pasiruošęs – monarcho mirties atveju rengiamos reguliarios elgesio pratybos.
1991 metais karalius Olafas buvo pašarvotas atvirame karste Raudonajame salone, kur su juo privačiai atsisveikino artimiausi šeimos nariai. Ar Haraldo atveju bus pasirinkta tokia pati tvarka, kol kas neaišku.
Tačiau, pasak Isakseno, netrukus karaliaus karstas greičiausiai bus perkeltas į Rūmų koplyčią, esančią šiauriniame Oslo Karališkųjų rūmų sparne.
Iš Trondheimo bus atgabenti karūna ir valstybės kalavijas, kurie bus padėti ant uždaro karsto. Koplyčia bus atverta žmonėms, norintiems pagerbti mirusį monarchą.
Laidotuvės turėtų vykti po 10–14 dienų
Istorikas prognozuoja, kad laidotuvės bus surengtos maždaug po 10–14 dienų. Atsisveikinimo ceremonija vyks Oslo katedroje, o kareiviai išsirikiuos palei Karlo Johano gatvę. Karstas su karaliumi bus vežamas ant patrankos lafeto.
Už jo eis karališkoji šeima, užsienio monarchai, prezidentai, ministrai pirmininkai ir oficialūs Norvegijos atstovai.
Tikimasi, kad gedulo maršą gros Karališkoji gvardija, o atminimo kalbą Oslo katedroje galbūt sakys ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre. Ceremonija bus tiesiogiai transliuojama per televiziją ir internete.
Vėliau procesija keliaus į Akershuso pilį. Isakseno teigimu, tikėtina, kad Haraldas bus palaidotas ten esančiame karališkajame mauzoliejuje. Akershuso pilies koplyčioje vyks privati, netransliuojama ceremonija.
Norvegijos karališkosios šeimos nariai paprastai laidojami šiame mauzoliejuje, todėl manoma, kad čia amžinojo poilsio atguls ir karalius Haraldas V.
Šiuo metu mauzoliejuje yra du sarkofagai. Baltame marmuriniame palaidoti Norvegijos karalius Haakonas VII (1872–1957) ir Norvegijos karalienė Maud (1869–1938), gimusi Velso princese Maud.
Žaliame sarkofage ilsisi Norvegijos karalius Olafas V (1903–1991) ir Norvegijos kronprincesė Märtha (1901–1954), gimusi Švedijos princese.
Pasibaigus ceremonijai ir Haakonui pasirodžius kaip naujajam monarchui, vėliavos vėl bus pakeltos jo garbei. Tuomet bus iššautos 21 salvė mirusiam karaliui pagerbti, o po jų – dar 21 salvė naujajam karaliui.
Galimas palaiminimas ir kelionės po Norvegiją
Po Olаfo mirties 1991 metais karališkoji pora su vaikais išėjo į Rūmų balkoną pasveikinti gausiai susirinkusių žmonių. Isaksenas mano, kad panašus susitikimas galimas ir šįkart.
Haakonas anksčiau yra užsiminęs norintis specialios karaliaus palaiminimo ceremonijos. Šį ritualą kaip karūnavimo pakaitalą sukūrė karalius Olafas, tačiau naujasis monarchas neprivalo jo rengti.
Vis dėlto ryšiui su visuomene palaikyti svarbi laikoma vadinamoji palaiminimo kelionė po šalį.
Jei tokia ceremonija ir kelionė bus surengtos, Pietų Norvegijoje jos, Isakseno vertinimu, vyktų apie Jonines, o kitą vasarą panaši išvyka būtų surengta Šiaurės Norvegijoje.
Taip pat numatomas ilgas rūmų gedulo laikotarpis, todėl didžioji dalis karališkosios šeimos veiklų bus atšaukta arba nukelta.
